Tačiau žiūrėti į atsipalaidavusį, nieko nesiekiantį veikėją filme nebūtų itin įdomu. Reikalingas konfliktas. Režisieriai konfliktą perkelia į religinę plotmę. Dadžo elgesys kertasi su kalvinistų etika, kuria iš dalies remiasi Jungtinių Valstijų kapitalizmas.
Johnas Calvinas (1509—1564) sprendžia esminę protestantų problemą, kuri kelia nerimą: jeigu Dievas žmogui likimą skyrė dar prieš jam gimstant, kaip sužinoti, ar esi Dievo numylėtinis? Grubiai tariant, pasak J.Calvino, į rojų pateks tie, kuriems sekasi verslas. Tačiau tai yra tik Dievo malonės indikatorius, todėl reikia rūpintis, kad verslas nenustotų sektis. Kaip tai padaryti? Investuoti uždirbtus pinigus ne į prabangą, bet atgal į verslą.
Filmo veikėjas Dadžas yra amerikietis, buvęs menininkas, o dabar tiesiog bedarbis hipis, parūkantis žolytės, žaidžiantis vietinėje boulingo lygoje. Jis mėgaujasi nieko nekainuojančiomis akimirkomis. Dadžas į gyvenimą žiūri kaip į iliuziją, kaip koks budistas. Budizmo esmė yra gana paprasta (beje, Buda reiškia „atsibudęs“ — smagu, kai gali pajusti indoeuropiečių kalbų ryšį): troškimai sukelia kančias, jų atsisakius, ateina išsilaisvinimas-nušvitimas.
Filme Dadžui iš po kojų išmušamas pagrindas – kilimas, kuris simbolizuoja harmoningą visumą. Įsibrovėlis nusišlapina ant kilimo, o naujas kilimas dingsta. Dadžas trokšta susigrąžinti kilimą, ir šis troškimas sukelia kančių virtinę.
Filmas yra kriminalinio skaitalo, su itin komplikuotu siužetu, parodija: turtuolis apsimetėlis bando atsikratyti pagrobtos žmonos prostitutės, nesumokėdamas išpirkos, todėl pasamdo bedarbį hipį, kad galėtų jį apkaltinti pradanginus pinigus.
