Spalio pradžioje E.Macronas kalbėjo, kad islamas yra „religija, kuri mūsų dienomis visame pasaulyje išgyvena krizę“. Jis paskelbė planą „išvaduoti islamą Prancūzijoje nuo užsienio įtakos“, t.y. nebeleisti imamų – musulmonų dvasininkų – apmokyti užsienyje, kontroliuoti religinį finansavimą, apriboti mokymąsi namuose.
Prezidentas tikino, kad reikia „Prancūzijoje sukurti islamą, kuris gali būti Apšvietos islamas“.
Į prezidento žodžius itin aštriai reagavo Turkija: valdančiosios partijos atstovas tikino, kad E.Macrono požiūris tik suteikia ideologinį ginklą tokioms teroristinėms grupėms kaip „Islamo valstybė“ (IS). Savo ruožtu Užsienio reikalų ministerija paskelbė, kad iniciatyva sukels „sunkių pasekmių, bet neišspręs Prancūzijos problemų“.
Situaciją dar labiau paaštrino spalio viduryje Prancūzijoje įvykdytas išpuolis: 18-metis nupjovė galvą istorijos mokytojui Samueliui Paty po to, kai jis per pilietiškumo pamoką parodė mokiniams pranašą Mahometą vaizduojančių karikatūrų. S.Paty – vienas iš daugiau nei 260 žmonių, per panašias atakas Prancūzijoje nužudytų nuo 2012-ųjų.
E.Macronas tada vėl kalbėjo, kad bus stiprinami veiksmai kovoje su islamistiniu ekstremizmu. Jis žadėjo ginti žodžio laisvę, kad Mahometo karikatūros išliks, ragino stabdyti smurtą ir neapykantą.
Tada Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas paragino E.Macroną „pasitikrinti psichiką“, skatino turkus vykdyti prancūziškų prekių boikotą. Jis jau vyksta Kataro ir Kuveito prekybos centruose.
Pakistano premjeras Imranas Khanas sukritikavo E.Macroną „puolant islamą“, Sirijoje ir Libijoje savaitgalį vyko protestai – demonstracijų dalyviai degino Prancūzijos prezidento nuotraukas.
Ne pirmas bandymas
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas, politologas Gintas Karalius pastebi, kad ligi šiol E.Macronas kadencijos metu nieko panašaus nebuvo pasakęs: po islamistų išpuolių ar kalbėdamas apie radikalųjį islamą apskritai jis apsiribodavo abstrakčiais pareiškimais apie pagarbą religijoms ir kovą su nusikalstamumu.
„Dabar jis pradėjo kalbėti, kad egzistuoja islamo separatizmas, kad tam tikros radikalaus islamo grupės ne tik nesilaiko respublikinių vertybių, bet ir mėgina jas sunaikinti“, – 15min sakė politologas.
G.Karalius abejoja vertinimais, kad taip E.Macronas elgiasi vien dėl 2022 metais vyksiančių Prancūzijos prezidento rinkimų, kuriuose norėtų laimėti dešiniųjų balsus. Pasak politologo, greičiau tai yra atsakas į Prancūzijoje susikaupusias problemas, susijusias su musulmonų integracija. O pastarąsias dvi savaites E.Macrono kalbos buvo reakcija į S.Paty nužudymą, nes mokytojas „švietėjiškoje valstybėje yra simbolinė figūra“.
Vytauto didžiojo universiteto (VDU) Regionistikos katedros profesorius, islamo tyrinėtojas Egdūnas Račius 15min sakė, kad skirtingos Prancūzijos vyriausybės jau kelis dešimtmečius mėgina išspręsti, jų požiūriu, su prancūziškosios tapatybės kūrimu ir saugojimu susijusią problemą.
„Prancūzija dirba ties tuo, kaip įsivaizduoja skirtingų kultūrinių, religinių prigimčių žmonių integraciją, kad jie, viena vertus, jaustųsi visaverčiai Prancūzijos piliečiai, kita vertus, kad valstybė juos kaip tokius atpažintų.
Prancūzijoje nuo 1905 metų egzistuoja unikalus Europoje įstatymas, suteikiantis valstybei teisę kontroliuoti žmonių religingumą. Matome, kad ta problema dar labiau paaštrėjo, kai į šalį atvyko daug žmonių iš musulmoniškų kraštų. Be to, daug prancūzų kasmet atsiverčia į islamą. Augant šios visuomenės dalies religingumui, matome susidūrimą tarp musulmonų ir absoliučiai laicistinės valstybės“, – teigė E.Račius.
Pasak profesoriaus, E.Macrono siūlomoje programoje kai kurios detalės yra naujos, tačiau prezidentas iš esmės kartoja tai, ką bandė daryti ir jo pirmtakai.
„Klausimas, ar yra prasminga tęsti tokią laicistinę politiką, kuri labai riboja žmonių religingumą. Panašu, kad prieš tai buvusių vyriausybių pastangos tik labiau aitrina situaciją ir priešina, skaldo visuomenę“, – sakė jis.
Kodėl musulmonai radikalizuojasi?
G.Karalius teigė, kad Prancūzijos kairiesiems radikaliojo islamo tema yra tabu. Politologas neigiamai vertino pasisakymus, kad E.Macronas – islamofobas, o apie islamo problemas esą negalima kalbėti.
G.Karalius atkreipė dėmesį, kad Prancūzijoje musulmonų – maždaug šeši milijonai, daug jų jau gimė šioje šalyje, tačiau jų socialinės problemos, įskaitant gyvenimą izoliuotuose getuose, kuriuose bedarbystės ir skurdo lygis yra aukštas, niekada nebuvo sprendžiamos – tai nėra naudinga politiškai.
„Rinkėjai neįvertins už didelį dėmesį šioms problemoms. Todėl kelis dešimtmečius politinės partijos vengdavo šios temos. Pasakydavo, kad kovosime su nusikalstamumu, skatinsime ekonomiką, švietimą, tačiau būdavo ignoruojama, kad egzistuoja specifinės zonos, kur bendros taisyklės ne visada veikia. Matome to rezultatus“, – sakė jis 15min.
E.Macronas pripažino, kad Prancūzija netinkamai elgėsi su imigrantų bendruomenėmis: esą taip buvo sukurtas „mūsų pačių separatizmas“ su „kančios ir vargų“ getais, į kuriuos žmonės buriasi pagal jų kilmę ir socialinį statusą.
Anot G.Karaliaus, pastarąsias dvi savaites apie radikalųjį islamą itin griežtai pasisakoma ir E.Macrono aplinkoje, vienas iš ministrų pasitelkė kraštutinės dešinės retoriką, esą vyksta pilietinis karas. Tačiau teks grįžti prie ramesnio kalbėjimo ir sprendimų priėmimo.
E.Račius sakė, kad daug musulmonų radikalizacijos priežasčių Vakarų Europoje yra susijusios su socialinėmis problemomis, įskaitant rasizmą. Esą dalis migrantų jaučiasi nepriimami visuomenėje tokie, kokie jie yra.
