– Kaip jus derėtų pristatyti?
Sudėtingas klausimas. Esu profesorius. Akademinė veikla yra mano pagrindinis užsiėmimas. Dirbau INSEAD, vienoje geriausių MBA mokyklų pasaulyje. Man labai pasisekė, kad neteko viso laiko skirti mokymui, turėjau galimybę užsiimti moksliniais tyrimais. Štai tada ir parašiau knygą „Dance with the Chance“ (liet. „Šokis su atsitiktinumu“). Esu parašęs daugiau nei 20 knygų. Daugelyje jų aptariu bandymus prognozuoti ateitį, bet keliose gilinuosi į tai, kokį vaidmenį mūsų gyvenime vaidina atsitiktinumas ir kaip ateities prognozes atskirti nuo paprasčiausių bandymų nuspėti ateitį. Daugelis tikina gebantys atlikti ateities prognozes, bet tai, ką jie daro, labiau primena būrimą iš kavos tirščių. Beje, dažnai čigonams tai sekasi geriau.
Beje, dažnai čigonams tai sekasi geriau.
Ateities prognozių srityje geriausiai esu žinomas dėl studijų, kurios pagal mano pavardės Makridakis pirmąją raidę yra pavadintos M-varžybomis (liet. M-Competition).
Pagrindinis tų studijų tikslas – kiek įmanoma išsamiau pagrįsti ateities prognozes ir atriboti jas nuo spėlionių. Jokia prognozė negali būti tobula, ir iki pat jos išsipildymo arba neišsipildymo išlieka tam tikra nežinomybė. Mūsų siekis – kiekvieną ateities prognozę susieti su jai priklausančia nežinomybės dalimi. Tai be galo svarbu.
Bėda ta, kad daugumai žmonių nežinomybė nepatinka. Jie nieko nenori apie tai girdėti. Konsultuojant verslininkus kaip tinkamiausiai prognozuoti ateitį, klientai dažnai prikišdavo: „Paklausyk, mes tau mokame už tai, kad nežinomybės nebeliktų.“ Tiesa ta, kad neįmanoma visiškai jos išvengti.
