Istorinės datos, žyminčios praleistas Rusijos galimybes susitaikyti su savo istorija

Sąlyginės istorijos mėgėjai dažnai kartoja tezę, kad Rusija būtų galėjusi išvengti nemažos dalies savo užsienio politikos problemų, jei dešimtojo dešimtmečio pradžioje kartu su dauguma buvusių „sovietinių respublikų“ būtų atsisakiusi identifikuotis su komunistiniu režimu.
„Katyn Command of Massacre“
„Katyn Command of Massacre“ / Autoriaus albumo nuotr.

Viena tokių datų, galėjusi sutaikyti buvusių budelių ir buvusių aukų palikuonis, ką tik praėjo. Kovo 5 d. sukako lygiai 80 metų nuo slapto sprendimo išžudyti sovietų nelaisvėje atsidūrusius lenkų karininkus.

1940 m. kovo 5 d. SSRS ir Visasąjunginės komunistų (bolševikų) partijos Centro komitetas tos dienos posėdžio darbotvarkės klausimu Nr. 144 priėmė protokolinį sprendimą „pasiūlyti SSRS NKVD <...> „ypatinga tvarka“ peržiūrėti 14 700 karo belaisvių – buvusių Lenkijos karininkų, valdininkų, dvarininkų, policininkų, žvalgų, žandarų, osadnikų (kariuomenės veteranų, už tarnybą gavusių žemės ir kaip kolonistams persikėlusių į rytines šalies teritorijas – aut. past.) – ir kalėjimų prižiūrėtojų“ bei „Vakarų Ukrainos kalėjimuose esančių 11 000 areštuotųjų <...> įvairių kontrrevoliucinių šnipų ir diversantų organizacijų, buvusių dvarininkų, fabrikantų, buvusių policijos pareigūnų, valdininkų ir perbėgėlių“ bylas, „jiems pritaikant aukščiausiąją bausmės formą – sušaudymą“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Aukščiausios klasės kavos aparatai: ar verta į juos investuoti?
Reklama
Įspūdingi baldai šiuolaikinei svetainei: TOP 5 pasirinkimai