2016 m. JAV Stanfordo universiteto mokslininkai atliko tyrimą, kuris parodė, kad į darbo rinką įžengę jaunuoliai turi mažiau šansų uždirbti daugiau nei jų tėvai – kitaip nei vaikai, gimę dviem kartomis anksčiau.
Tyrimas rodo, kad vaikų, uždirbančių daugiau nei jų tėvai, dalis dramatiškai krito. 90 proc. vaikų, gimusių XX a. penktajame dešimtmetyje, uždirbo daugiau nei jų tėvai, kai sulaukė 30-ies, o tik 50 proc. gimusių devintajame dešimtmetyje gali pasigirti tuo pačiu.
Tik 50 proc. gimusių devintajame dešimtmetyje gali pasigirti tuo pačiu.
Tyrėjai lygino vaikų ir tėvų, pasiekusių 30 metų amžių, namų ūkio pajamas, atsižvelgdami į infliaciją, mokesčius, namų ūkio dydžio pokyčius ir pan. Teigiama, kad net jei ekonomika būtų augusi panašiu lygiu, tik 62 proc. amerikiečių, gimusių 1984 m. ir sulaukusių 30-ies, būtų uždirbę daugiau nei jų tėvai. Taigi konstatuojama, kad nors ekonomikos augimas yra dalis problemos, tačiau ne pagrindinė jos varomoji jėga.
Žygimantas Mauricas, banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas, teigė, kad tokie pokyčiai labiau pastebimi Vakarų pasaulyje, o pagrindinėmis to priežastimis įvardijo darbo vietų automatizaciją ir darbo vietų eksportą į pigesnes darbo jėgos šalis.
Anot jo, šie pokyčiai skaudžiausiai kirto viduriniajai klasei, t.y. vidutinio sudėtingumo funkcijas atliekantiems darbuotojams, nes būtent šių funkcijų didžioji dalis buvo automatizuota arba perkelta į pigesnes šalis. Dėl to išaugo pajamų nelygybė, ypač JAV, kur atliktas minėtas tyrimas, ir dalyje Vakarų Europos valstybių.