Daugelis „Brexit“ šalininkų šį įvykį mato kaip grįžimą prie britams pasididžiavimą įkvepiančių Britanijos istorijos tradicijų. Jie prisimena britams tautinę nenuolankumo ir nepriklausomybės dvasią. Kai kurie palygino „Brexit“ su šalies „puikiausia valanda“ 1940 metais, kai Jungtinė Karalystė buvo likusi „viena“ prieš nacių agresiją.
Tokie naujausi filmai kaip „Dunkirkas“ ir „Tamsiausia valanda“ sustiprina išdidžiai stovinčios Jungtinės Karalystės įvaizdį – šalies, kuri niekina per visą Europą besiritančią visa niokojančią vokiečių agresorių bangą. Už pasakojimą apie Jungtinės Karalystės kaip išskirtinės šalies, herojišką praeitį, konservatorių politikai pagyrė populiarią Henrietos Marshall knygą vaikams „Our Island Story“ („Mūsų salos istorija“) (pirmą kartą išleista 1905 metais ir vis dar spausdinama).
Ministras pirmininkas Borisas Johnsonas ir kiti „breksitieriai“ („Brexit“ šalininkai) mėgsta galvoti apie Jungtinę Karalystę kaip apie vienišą veikėją, aplenkiantį tarptautinę sceną. Tačiau „Brexit“ palaikantis nacionalistinis naratyvas klaidingai interpretuoja istoriją.