„Nemanau, kad egzistuoja sisteminis rasizmas, – pareiškė Nacionalinio saugumo patarėjas Robertas C.O'Brienas. – Manau, kad 99,9 proc. mūsų teisėsaugos pareigūnų yra šaunūs amerikiečiai.“ Tada kodėl šiems šauniems amerikiečiams taip sunku susitvardyti ir nežudyti beginklių juodaodžių?
Pasak R.C.O'Brieno, keli „supuvę obuoliai juodina teisėsaugos reputaciją“. Nežinojau, ar juoktis, ar verkti. Ne todėl, kad būčiau išgirdęs ką nors naujo. R.C.O'Brienas atstovauja minties mokyklai, populiariai tarp tų, kurie nesugeba pažvelgti į akis bjauriai šios šalies tiesai.
Jiems rasizmas yra individo charakterio yda, tarsi blogos nuotaikos epizodas. Taip, tokiam žmogui reikia pasistengti susitvardyti, tačiau ši būdo ypatybė neturi platesnių pasekmių. Vis dėlto, jei rasizmas būtų tik retas individualus trūkumas, vienas iš kitų trijų pareigūnų, buvusių vietoje, kai Mineapolio policininkas Derekas Chauvinas beveik devynias minutes laikė keliu prispaudęs George'o Floydo kaklą, tikrai būtų įsikišęs prieš įvykstant tragedijai.
