Savo laiške ji pasiūlė savo straipsnį publikavimui minėtoje svetainėje. Pasak moters „Twitter“ paskyros, ji buvo žurnalistė. Per kitus 18 mėnesių A.Donovan nuolat siuntė savo straipsnius „CounterPunch“; leidinys priėmė saujelę jos kūrinių, o kitos kairiųjų pažiūrų svetainės priėmė ir paviešino kai kuriuos kitus. Tada, 2018 metais, „CounterPunch“ redaktorius sulaukė telefono skambučio iš „The Washington Post“. Ten dirbantis žurnalistas buvo gavęs FTB ataskaitą, kurioje teigta, kad Alice Donovan buvo neegzistuojančiam personažui sukurta paskyra, angliškai vadinama „persona account“ – fiktyvi paskyra, kurią sukūrė Rusijos karinės žvalgybos agentūra, paprastai vadinama GU.
Skeptiškai nusiteikę galimo Rusijos kišimosi klausimu, tačiau susirūpinę dėl to, kad galbūt publikavo apsišaukėlio jiems įsiūlytą turinį, „CounterPunch“ redaktoriai nusprendė atidžiai išnarstyti A.Donovan darbus, kurių temos buvo labai įvairios – nuo karo Sirijoje ir „Black Lives Matter“ ir Hillary Clinton elektroninių laiškų.
Jie nustatė, kad ši autorė yra ne tik įtartina, bet ir plagiatorė: buvo panašu, kad kai kuriuos atseit jos straipsnius iš tiesų parašė kita moteris – žurnalistė Sophia Mangal, bendradarbiaujanti su „Inside Syria Media Center“ (ISMC).
ISMC tinklapio „Apie mus“ skiltyje buvo teigiama, kad šią organizaciją, neva hibridą tarp idėjų kalvės ir naujienų tarnybos, 2015 metais įkūrė žurnalistų komanda. Bet pabandę pakapstyti giliau „CounterPunch“ redaktoriai pamatė, kad Sophia Mangal taip pat buvo išgalvotas personažas. Buvo panašu, kad neegzistuoja ir kiti ISMC, su kuriais žurnalistai bandė susisiekti, nariai.
„CounterPunch“ 2018 metų sausio mėnesį paskelbė savo išvadas, kuriose išsamiai aprašė, ką aptiko atlikdami savo tyrimą: iš „The New Yorker“, Saudo Arabijos „Arab News“ ir kitų šaltinių nuplagijuotus straipsnius, produktyvius „žurnalistus“, pateikiančius net tris ar keturis straipsnius per dieną, tačiau kurių pėdsakai dingsta, bandant patikrinti, ar jie egzistuoja, socialinių tinklų paskyras, kuriose publikuojamos vogtos tikrų žmonių nuotraukos, labai aktyvias „Twitter“ paskyras, kurios atkakliai gynė Sirijos diktatorių ir Rusijos sąjungininką Basharą al-Assadą. Atrodė, kad ISMC buvo priedanga. Šios „organizacijos“ darbuotojai buvo visiškai skaitmeniniai personažai, kontroliuojami Rusijos žvalgybos agentų.
