Kaip gyvensime po koronaviruso? Pasauliui reikia lyderių ir aiškios ateities vizijos

1941 metų rugpjūčio mėnesį Winstonas Churchillis pakilo į „USS Augusta“ laivą, nuleidusį inkarą prie Niufaundlando pietrytinio kranto, pasirengęs kalbėtis su denyje jo jau laukiančiu Franklinu D.Rooseveltu.
Pasaulis
Pasaulis / Kyle Glenn nuotr./ Unsplash nuotr.

Didžiosios Britanijos ir Amerikos vadovai pradėjo ilgas diskusijas apie tai, kaip atrodys pokario pasaulis. Jų aštuoni „geresnės ateities“ principai apėmė laisvą apsisprendimą, atvirą prekybą, jūrų laisvę ir teritorinės agresijos netoleravimą. Atlanto chartija, kaip galiausiai buvo pavadinta ši deklaracija, buvo daugelio kolektyvinių susitarimų, įskaitant Jungtines Tautas, NATO ir Bendrąjį susitarimą dėl muitų ir prekybos, pirmtakė.

Atlanto chartija galėjo pasirodyti ankstyvoka. Galų gale, juk 1941 metų rugpjūčio mėnesį JAV net nedalyvavo kare, o iki Pearl Harboro dar buvo likę keturi mėnesiai. Vis dėlto F.D.Rooseveltas ir jo patarėjau jau jautė, kaip slenka geopolitikos tektoninės plokštės. Karui įsisiautėjus visame pasaulyje, jie siekė susikurti geresnę ateitį.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis