Ne vienus metus abi šalys atliko atitinkamus vaidmenis pagal savo nerašytą susitarimą: Kinija skyrė lėšų ekonomikos plėtrai, o Rusija palaikė palankų politinį klimatą ir prižiūrėjo regioninius karinius reikalus. Tačiau pastaraisiais metais Pekinas išplėtė savo įtaką regione nuo ekonomikos į kitus sektorius. Auganti Kinijos įtaka regione gali sumaišyti Rusijos, seniausios Vidurinės Azijos partnerės, politines kortas.
Kuo daugiau grėsmės Rusija jaučia dėl stiprėjančios Kinijos ekonominės įtakos, tuo toliau ji ieško bendradarbiavimo galimybių, pradedant „Juostos ir kelio“ iniciatyva. Tačiau besiplečiantys ekonominiai ryšiai tarp Vidurinės Azijos ir Kinijos nereiškia blėstančios Rusijos įtakos šiame regione. Priešingai, nei prognozuota, Kinijos ir Rusijos bendradarbiavimas neatnešė nė vienai šaliai didžiulės naudos, ir nė viena valstybė neįgijo reikšmingo ekonominio sverto.
Pažvelkime įdėmiau į Eurazijos ekonominę sąjungą (EAEU) ir „Juostos ir kelio iniciatyvą“ (angl. Belt and Road Initiative, BRI). Kalbant apie BRI, Rusija yra entuziastinga partnerė, jei tik šis projektas neaplenks EAEU, kurios narės taip pat yra Kazachstanas ir Kirgizija. Tačiau kitose srityse Rusijos ir Kinijos ekonominis bendradarbiavimas Vidurinėje Azijoje nėra toks sklandus, kaip dažnai vaizduojama.
Pavyzdžiui, visiškas Kinijos atsisakymas imtis nors vieno iš 40 EAEU pateiktų transporto projektų užrūstino Rusiją. Liepą vykusioje aukšto lygio vaizdo konferencijoje, skirtoje aptarti „Juostos ir kelio“ iniciatyvą, Rusijos užsienio reikalų ministras nedalyvavo. Be abejo, Rusijai tai buvo skaudus praregėjimas, kad glaudesni santykiai su Kinija BRI klausimu greičiausiai paskatins nelygią partnerystę, kurioje Kinija turės viršenybę.
