Tyrimais nustatyta, kad net trečdalis britų dažniausiai valgo vieni. Restoranų rezervavimo programėlės „OpenTable“ duomenimis, pietaujančių pavieniui žmonių Niujorke skaičius nuo 2014 iki 2018 metų išaugo net 80 proc. O Japonijoje, kuri laikoma pavieniui pietaujančių žmonių sostine, „minimalaus bendravimo“ pietų tendencija pasiekė piką: atsidaro vis daugiau restoranų, kurie sudaro išskirtines sąlygas pietauti vienam, kada pro juodas užuolaidas paduodami makaronų dubenys į vienam valgytojui skirtas „kabinas“.
Ar tai nerimą kelianti tendencija? Manome, kad taip. Tyrimų duomenys rodo, kad valgymo pavieniui poveikių yra daug ir jie yra susiję su įvairiomis psichinės ir fizinės sveikatos problemomis, pradedant depresija ir baigiant diabetu ir aukštu kraujospūdžiu. Tad nestebina, kad pastaruoju metu atsirado šimtai dalinimosi maistu iniciatyvų. Jos siekia ne tik užtikrinti maisto saugumą bei tvarumą, bet ir kovoti su žmonių vienatve.
Pavyzdžiui, Londone veikia „Casserole Club“ maisto klubas, kurio savanoriai dalijasi papildomomis namuose pagaminto maisto porcijomis savo apylinkėse su žmonėmis, kurie ne visada turi galimybių gamintis maistą patys. Pietų Afrikoje įsikūrusi „Food Jams“ socialinė organizacija net „suporuoja“ nepažįstamus žmones, kad jie ne tik valgytų kartu, bet ir kartu gamintųsi maistą. Tokios iniciatyvos moko mus susimąstyti apie maisto ruošimo ir valgymo sistemas ir kaip jos turi pasikeisti, kad atitiktų šiuolaikinius reikalavimus. Būtent dėl šių priežasčių ir mes skyrėme kelerius metus, kad ištirtume tokius reiškinius net keliomis metodikomis.