Na, gal dar geriausiu atveju esate skaitę „Dykumų gėlę“ ar matę pagal šią knygą pastatytą filmą, bet ir vėl, tai jums asocijuojasi tik su juodaodžiais, musulmonais, žodžiu – kažkas, kažkur, toli.
„Ten tų, apsitūtalojusių reikalai, mūsų tai neliečia, mums nėra ko kištis“, – juk tokia dažno iš mūsų nuomonė. Ką ten nuomonė, pripažinkime, išties ne kažin ką ir esame apie tai girdėję. O pasaulyje gyvena daugiau nei 200 milijonų moterų, kurios jau buvo apipjaustytos.
Manoma, kad vien Šveicarijoje tokių mergaičių ir moterų yra apie 20–22 tūkst. (jau apipjaustytų ar dar laukiančių apipjaustymo), Vokietijoje – apie 70 tūkst. Kasdien pasaulyje yra apipjaustoma nuo šešių iki aštuonių tūkstančių mergaičių, per metus – net 3 milijonai. Ir nepaisant to, kad tradiciškai yra apipjaustomos mergaitės iki 15 metų, nereta suaugusi moteris, pasirinkusi mišrią santuoką ar šalį, kur tokie ritualai yra kasdienybė, tampa šios tradicijos auka.
„Iš meilės vyrui, pagarbos jo tradicijoms, religijai“, – tvirtina pačios, jau suaugusios moterys. „Prievarta, bauginimai, o ypač – baimė būti nustumtomis į visuomenės užribį“, – tokias moterų lytinių organų žalojimo priežastis nurodo UNICEF. Būtent – žalojimo, Vakarų Europa šiam barbariškam veiksmui apibūdinti sąmoningai vengia naudoti žodį „apipjaustymas“, mat jis sumenkina patį ypač žiaurų mergaičių ir moterų žalojimo aktą.