„Allí“ (liet. „Ten“), – savo gimtąja ispanų kalba sako Bernardeta Gómez, rodydama į plačią juodą liniją, einančią per baltą kartono lapą, laikomą tiesiai prieš ją.
Tai nebūtų įspūdingas žygdarbis 57 metų moteriai, išskyrus tai, kad B.Gómez yra akla. Ji tokia jau daugiau nei dešimtmetį. Kai jai buvo 42 metai, toksinė optinė neuropatija sunaikino nervines jungtis tarp B.Gómez akių ir jos smegenų, todėl ji visiškai apako. Ji net nesugeba atskirti šviesos nuo tamsos. Bet po 16 metų gyvenimo tamsoje B.Gómez buvo suteikta nauja galimybė – šešis mėnesius ji galėjo regėti labai neryškų pasaulio vaizdą, kurį daugiausia sudarė žėrintys baltai geltoni taškai ir formos.
Tai buvo įmanoma panaudojant patobulintus akinius, kurie buvo užjuodinti, o prie jų pritvirtinta mažutė kamera. Šis „aparatas“ sujungtas su kompiuteriu, kuris apdoroja tiesioginiai gaunamą vaizdo įrašą, paversdamas jį elektroniniais signalais. Kabelis, pakabintas ant lubų, susieja sistemą su įvadu, pritvirtintu prie B.Gómez kaukolės užpakalinės dalies, kuris sujungtas su 100 elektrodų implantu, esančiu užpakalinėje jos smegenų dalyje.
Ši sistema leidžia B.Gómez atpažinti lempas ant lubų, raides, pagrindines formas, atspausdintas ant popieriaus, ir žmones. Ji net sugebėjo žaisti paprastą „Pac-Man“ tipo kompiuterinį žaidimą.
