Manau, kad panaši radikali gyvenimo filosofija šiandien sklinda ir mūsų kultūroje, ir ji prasidėjo dar gerokai prieš tai, kai COVID-19 pandemija supurtė pasaulį, pasėdama ligos ir skurdo baimę. Šiandieninį žmonių mentalitetą apibendrinčiau taip: „Jei jautiesi blogai, nedaryk“.
Nuo mokyklų suolo iki darbovietės nuolat girdime, kad įprastas neigiamas emocijas ir išgyvenimus – pavyzdžiui, nesėkmės baimę ar išsiskyrimo liūdesį – reikia gydyti arba pašalinti. Jaustis blogai yra blogai. Taip mąstyti yra klaida, kaip klaida būtų ir aklai sekti Woodstocko devizu.
Netikiu, kad radikalus hedonizmas arba nuolatinis nemalonių jausmų vengimas yra kelias į gerą gyvenimą ar apskritai išmintingas pasirinkimas. Aišku, aš nekalbu apie tokius gydymo reikalaujančius sutrikimus kaip klinikinė depresija, nerimas ar traumos. Aš kalbu apie liūdesį ir negandas, būdingas normaliam gyvenimui ir net apie „neigiamą poveikį“, kurio kai kurie žmonės patiria palyginti daug. (Beje, įskaitant ir mane – niekas netyrinėja laimės, jei nemano, kad ji sunkiai apčiuopiama.)
