Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Pasaulio tvarka po pandemijos (II): varžybos dėl mokslinio diskurso ir saugumo atokvėpis Lietuvai

Kas gali lemti populistų sustiprėjimą? Kodėl jau pastebimas visuomenių paklusnumas gali kelti grėsmę demokratijai? Ką kritusios naftos kainos gali reikšti Lietuvos saugumui? Kodėl valstybės varžosi dėl prieigos prie mokslinių duomenų ir mokslo diskurso formavimo? Apie tai 15min pasakoja Gintas Karalius ir Tomas Janeliūnas.
Vakcinos nuo COVID-19 bandymai Kinijoje
Vakcinos nuo COVID-19 bandymai Kinijoje / „Scanpix“/„SIPA“ nuotr.

Paklusnesnės visuomenės

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas, politologas Gintas Karalius teigė, kad egzistuoja populistų sustiprėjimo galimybė, susijusi su ekonominės krizės pasekmėmis. Esą populistiniai judėjimai galės jei ne užimti valdžią, tai bent pagerinti pozicijas. 

„Šiuo metu matome visų valdžių pasaulyje populiarumo padidėjimą. Tiek Lietuvoje, tiek kitose valstybėse visuomenės staiga pamilo savo valdžias.

Tačiau jei pasibaigus su virusu susijusiai krizei pasijus ekonominės pasekmės, tas populiarumas gali išgaruoti ir matysime įvairių populistinių judėjimų suaktyvėjimą. Spartesnis nedarbo lygio augimas yra laikomas vienu pagrindinių kriterijų, leidžiančių prognozuoti populistinių, antisisteminių partijų stiprėjimą“, – 15min sakė G.Karalius.

Anot politologo, demokratijos kūrėjai dar XIX a. pastebėjo, kad demokratijose įvairių krizių, nenumatytų situacijų metu centrinė valdžia išplečia savo galias. 

AFP/„Scanpix“ nuotr./Tai – vaizdas, pateikiamas termovizinės kameros, sumontuotos Bankoko prekybos centre
AFP/„Scanpix“ nuotr./Tai – vaizdas, pateikiamas termovizinės kameros, sumontuotos Bankoko prekybos centre

„Dabar matome, kad stiprėja piliečių sekimas – kai kuriose valstybėse jau sekama ir dronais. Jeigu iki koronaviruso krizės į tai Europoje dar buvo žiūrima skeptiškai, dabar visuomenė tai vis lengviau priima. Kaip ir temperatūros matavimus, mobilias sekimo programėles. 

Piliečių sekimas šiuo metu tampa ne tik įteisintas, bet ir, panašu, visuomenė jį priima, ko anksčiau nedarydavo. Centrinės valdžios stiprėjimo ir (visuomenės – red.) pritarimo jai tendencija tikrai yra pavojinga demokratijoms“, – teigė G.Karalius.

Pasak G.Karaliaus, visuomenės tampa nuolankesnės valdžiai, gana nekritiškai priima viską, ką pasako valdžia.

123RF.com nuotr./Apsaugos priemonės
123RF.com nuotr./Apsaugos priemonės

„Iki balandžio mėnesio Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) sakė, kad kaukių dėvėti nereikia, tačiau prasidėjus balandžiui visos vyriausybės pradėjo sakyti, kad tą reikia daryti. Visuomenė tai priėmė kaip savaime suprantamą dalyką, nors kokie iš tiesų yra moksliniai įrodymai, mums visiems liko neaišku“, – sakė jis. 

Politologo teigimu, sunku įsivaizduoti, „ką dar galėtų centrinė valdžia sugalvoti, kad visuomenė sakytų: ne ne, šito mes jau nepriimsime“. 

G.Karalius: „Galime matyti tai, ką XIX a. labai neblogai apibūdino metafora „visuomenė su plojimais sutiks savo nelaisvę.“

„Centrinei valdžiai gali patikti precedentas, kad stiprinant kontrolę ji yra priimama, valdžia gali ir toliau tai daryti. Galime matyti tai, ką XIX a. labai neblogai apibūdino metafora „visuomenė su plojimais sutiks savo nelaisvę“. Kad demokratija gali virsti daug labiau į autoritarizmą linkusia valstybės valdymo forma“, – 15min tikino G.Karalius. 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos