I.Šimonytei paskelbus savo kandidatų sąrašą pasigirdo daug pagiriamųjų žodžių, kad šis Ministrų kabinetas, jei būtų patvirtintas, būtų jaunas, veržlus, inovatyvus, kandidatė į premjeres buvo giriama dėl to, jog kabinete bus daug moterų, kurių labai trūko ar kurį laiką išvis nebuvo S.Skvernelio Vyriausybėje.
Bet praėjus porai dienų euforija jau ėmė slopti ir į viešumą kyla vis daugiau abejonių. Štai S.Skvernelis, gavęs progą įvertinti I.Šimonytės sąrašą, bravūriškai pareiškė, kad su tokia komanda audringu vandenynu neplauktų net kaip keleivis, lyg pamiršęs, kad su savo komanda, kurią laiko neprilygstama, valdžios laivą nuvairavo į dugną.
Abejones išgirdo ir I.Šimonytė, prabilusi, kad jei kas tikėjosi, jog ji suburs supermenus, kurie ateis ir viską padarys, tai labai klydo. Kita vertus, toks lūkestis buvo, nes konservatoriai per savo rinkimų kampaniją sudarė rinkėjams įspūdį, kad į Vyriausybę ateis daug skaidresni, aukštesnės moralės ir kompetencijos žmonės.
Pasak kandidatės į premjerus, šiais laikais į vykdomąją valdžią niekas labai nesiveržia. Ji nemažai kalbėjo apie mažuosius koalicijos partnerius, ypač Laisvės partiją, kurią net pavadino politiniu startupu. Esą nėra ko stebėtis, kad tokioms naujoms politinėms jėgoms sunku surasti rimtų kandidatų, nes jų atsarginių suolelis trumpas. Tačiau abejonių pradeda kelti ne tik trumpą suolelį turinčios Laisvės partijos ar kur kas didesnį įdirbį, patirtį ir atsarginių suolelį turinčio Liberalų sąjūdžio kandidatai, bet ir pačių konservatorių, kurių ir suolelis, ir patirtis, ir simpatikų ratas sunkiai su kuo nors palyginami, parinkti kadrai.
Žinoma, kai kurios abejotinos kandidatūros finišo tiesiąją pasiekė ir partijoms pasidalijus ministerijas. Jei dalybų rezultatas būtų kitoks, turbūt kai kurių kandidatūrų nebūtume išgirdę.
Bet pabandykime pasižiūrėti konkrečiau ir palyginti S.Skvernelio Vyriausybę bei I.Šimonytės pasirinktą kabinetą vienas prieš vieną.