Pati knyga „Lotosas“ pristatoma kaip autentiška medžiaga paremtas pasakojimas apie šiuolaikinės prostitutės – žinoma, Kinijoje – gyvenimą, įkvėptas autorės senelės istorijos.
L.Zhang taip pat yra viena iš nedaugelio Kinijos apžvalgininkių, komentuojančių įvykius šalyje tarptautinei žiniasklaidai. O jos nuomonės gali pasirodyti prieštaringos.
Pavyzdžiui, apžvalgininkė, šiuo metu gyvenanti Londone, daug rašo apie šimtų milijonų migrantų, iš Kinijos provincijų plūstančių į didmiesčius, kur reikia dirbti tarsi vergams, teises. Bet kartu ragina: laikas nustoti kritikuoti vyriausybę Pekine.
Protestai Honkonge? Anot L.Zhang, reikia supratimo: tiek kinams žemyninėje šalies dalyje, kurie nesuvokia, kodėl milijonai honkongiečių išėjo į gatves tiesiog dėl ekstradicijos įstatymo, tiek atvirkščiai – Honkonge nejaučiama kiniško patriotizmo, nacionalizmo banga.
Turi L.Zhang savo nuomonę ir apie koronaviruso protrūkį Kinijoje. Nors Pekinas gausiai cenzūruoja informaciją apie epidemiją šalyje ir baudžia apie pavojų prabilusius piliečius, ji labiau piktinasi dėl pasaulyje kilusios ksenofobijos bangos.
15min pakalbino į Vilnių atvykusią rašytoją, kuri savo karjerą pradėjo itin originaliai – darbuodamasi raketų gamykloje.
Valdžia reaguoja į kritiką
– Pastaraisiais metais Vakarų spaudoje informacija apie Kiniją daugiausia neigiama – rašoma apie uigūrų persekiojimą Sindziango provincijoje, agresyvią retoriką tarptautinėje arenoje, „Huawei“ esą keliamą grėsmę, kibernetinį šnipinėjimą. Jūs esate save apibūdinusi kaip tiltą tarp Kinijos ir Vakarų, bet ar šis tiltas šiuo metu nedreba? Kodėl Kinija taip gausiai kritikuojama? Daugeliu atvejų kritika pagrįsta, ar ne?
– Taip, kelerius pastaruosius metus viešumoje justi vis daugiau antikiniškų nuotaikų, o priežastys komplikuotos.
Kritika tikrai pagrįsta – juk kažin ar Kinijoje gerbiamos žmogaus teisės. Represijos Sindziange prieš uigūrus – labai baisu. Tuo pat metu Kinija vis ryžtingiau elgiasi tarptautinėje erdvėje, pavyzdžiui, Pietų Kinijos jūroje.
Vis dėlto matau, kad didžiąją dalį baimės generuoja nežinojimas. Daliai žmonių atgrasus vien faktas, kad režimas Pekine yra komunistinis ir autoritatinis. Kinijai taip pat sunkiai sekasi projektuoti minkštąją galią – daugelis priemonių neefektyvios.
