Projektą Agentura.ru maskviečiai užkūrė dar 2000-aisiais, kai laisvai žiniasklaidai Rusijoje dar buvo gana daug erdvės. A.Soldatovas ir I.Borogan panoro nagrinėti šalies saugumo ir slaptųjų tarnybų veiklą.
Bet Vladimiras Putinas kone iškart pradėjo smaugti žurnalistus, o „Novaja gazeta“ dirbęs A.Soldatovas sulaukė išskirtinio dėmesio – kratų, apklausų.
Vieną kartą užkliuvo jo straipsnis apie tragišką įkaitų vadavimo operaciją Maskvos Dubrovkos teatre 2002-aisiais, kitąsyk – A.Soldatovo interviu su buvusiu Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos pareigūnu Sergejumi Tretjakovu, perbėgusiu į JAV.
Žurnalistai tęsė darbus ir pluša iki šiol. Sukaupę didelį šaltinių Rusijos politikų ir silovikų sluoksniuose ratą, I.Borogan ir A.Soldatovas po kaulelį narsto represinio V.Putino režimo turinį, o šiemet išleido jau ketvirtą knygą.
„Tėvynainiai“ – pasakojimas, kaip Rusija, o prieš tai Sovietų Sąjunga, pastarąjį šimtmetį bandė neutralizuoti vyriausybei pavojų keliančius tautiečius užsienyje. Tiesa, dažnai tikslas – ne vien nutildyti, bet ir įkalbinti padėti Kremliui bei prisijungti prie V.Putino puoselėjamos „rusų pasaulio“ („ruskij mir“) idėjos.
„Esame tikri, kad Putinas tikrai viską žinojo ir apie Skripalio apnuodijimo operaciją, ir apie kitas misijas. Jis jau kelerius metus atidžiai asmeniškai organizuoja užsienio žvalgybininkų darbą“, – 15min teigė A.Soldatovas.
Liūdna išvada
– „Tėvynainiuose“ pasakojate apie Maskvos saugumo tarnybų darbą būtent užsienyje. Esate sakę, kad labai nustebote, kai supratote, jog dabartinės užsienio žvalgybos tarnybos daug ką perėmė iš KGB ir jokių reformų neįvykdė. Ar tikrai niekas nepasikeitė? Kodėl?
– (I.B.) Taip, tai buvo mūsų liūdna išvada. Specialiųjų tarnybų veikla domimės du dešimtmečius, tad kai pradėjome rinkti medžiagą naujai knygai, manėme, kad žinome išties nemažai. Buvome tikri, kad Rusijos saugumo tarnybos skiriasi nuo tų, kurios veikė sovietmečiu, ypač – stalinizmo laikais.
Bet baigę rinkti duomenis suvokėme, kad ir saugumo, ir žvalgybos tarnybos beveik niekuo nesiskiria nuo KGB ir net NKVD.
Metodai, gąsdinimai, sekimas, nuodijimai, nužudymai, galiausiai – ideologija. Šios tarnybos tiesiog nenustygsta vietoje dėl politinės emigracijos, dėl Kremliaus oponentų. Visi šie metodai ir ideologija – vis dar gyva, tad išvada tikrai liūdna.
