Kai ankstyvą 1999 m. rugsėjo 11-osios rytą 87 metų jau prosenelė Melita Norwood kaip įprastai užkaitė arbatinį, jos kieme, tykiame Anglijos Beksleihyto miestelyje, pietryčių Londone, jau rikiavosi žurnalistai.
„The Times“ žurnalo pagrindinė antraštė tą rytą skelbė sensacingą žinią apie atskleistą ilgiausiai KGB agente dirbusią ir beveik keturis dešimtmečius Sovietų Sąjungai slaptą Britanijos atominės bombos programos informaciją teikusią senutę Melitą. Nors pati Melita, sulaukusi garbaus amžiaus buvo įsitikinusi, jog niekada nepaklius ir jos paslaptis neišaiškės, vis dėlto tiesa išplaukė ir pasaulis sužinojo apie pačią slapčiausią ir ilgiausiai Vakaruose sovietams dirbusią šnipę moterį.
M.Norwood ir kelių šimtų kitų agentų slapti darbeliai išplaukė į dienos šviesą, kai ilgametis KGB archyvo Lubiankoje darbuotojas Vasilijus Mitrochinas 1992 m. perdavė Britanijos vyriausybei slapta rinktus ir grindyse kruopščiai slėptus agentų bylų nuorašus.
Šeši lagaminai informacijos, atskleidžiančios KGB agentų tinklą Europoje, rinkti du dešimtmečius buvusio KGB archyvaro, išmainyti į politinį prieglobstį Didžiojoje Britanijoje, supurtė Vakarų valstybių visuomenes – sovietiniai agentai vakariečiai, dirbę Sovietų Sąjungai, tapo sensacija Italijoje, Ispanijoje, Belgijoje, Prancūzijoje...