Vėliau NASA administratorius Jimas Bridenstine'as žurnalistams sakė, kad misija padėjo sėkmingai įgyvendinti naują verslo modelį, kai NASA tampa vienu iš daugelio klientų, besikreipiančių į privatųjį sektorių, kad šis padėtų įgyvendinti skrydžių į žemąją Žemės orbitą projektus. Žiniasklaida mirgėjo teiginiais, kad „SpaceX“ ką tik pradėjo „naująją kosminę erą“ – žemąją Žemės orbitą jau galima naudoti komerciniais tikslais, privačios transporto priemonės dabar gali skradinti žmones į kosmosą ir atgal.
„NASA nenori būti techninės įrangos savininku ir operatoriumi“, – sakė J.Bridenstine'as. „Mes taip pat nenorime būti vieninteliai klientai. Mes norime, kad „SpaceX“ ir kitos įmonės pritrauktų ir kitų klientų, ne tik mus.“ Tačiau nors „SpaceX“ dabar ir įrodė, kad gali skraidinti žmones į orbitą (tikėtina, kad netrukus tai padarys ir „Boeing“, kai tik parodys, kad jų „Starliner“ gali skraidinti astronautus į kosmosą), dar per anksti teigti, kad jau yra perspektyvių klientų, norinčių naudotis šia galimybe, rinka. „Manau, kad šis paleidimas ir „Crew Dragon“ turi labiau simbolinę prasmę, nei iš tikrųjų žymi didelio masto kosminio turizmo pradžią“, – sako Johnas Logsdonas, George'o Washingtono universiteto kosmoso politikos ekspertas.
