Jei visas mūsų planetos tvoras sujungtume į vieną ilgą, tokia supertvora greičiausiai būtų kelis kartus ilgesnė negu atstumas nuo Žemės iki Saulės. Kiekviename žemyne, ir miestuose, ir kaimuose, nuo senovės iki naujųjų laikų, žmonės statė tvoras, bet mes beveik nieko nežinome apie platesnį jų poveikį aplinkai. Pasienio ruožų tvoros dažnai aptariamos naujienose, tačiau kitos tvoros yra tokios įprastos, kad pradingsta kraštovaizdyje ir tampa tik fonu, o ne pastebimais ir dėmesio vertais objektais.
Neseniai paskelbtame moksliniame tyrime mūsų komanda, tyrinėjusi tvoras įvairuose pasaulio regionuose, pabandė pakeisti šį požiūrį.
Mes pateikėme įvairių išvadų, gairių ir klausimų rinkinį, kuris galėtų tapti naujos disciplinos – tvorų ekologijos – pagrindu.
Mūsų darbas, kuriame nagrinėjome ir apibendrinome įvairiose pasaulio dalyse esančių ekosistemų tyrimus rodo, kad tvoros daro sudėtingą poveikį aplinkai. Kai kurios iš jų daro įtaką nedideliems procesams, pavyzdžiui, voratinklių formavimuisi. Kitos turi daug didesnio masto poveikį, pavyzdžiui, pagreitina Kenijos Maros ekosistemos žlugimą.
Mūsų išvados parodo, kaip smarkiai pasaulį pakeitė sparčiai augantis tvorų tinklas. Gamtosaugininkai ir mokslininkai jau išreiškė susirūpinimą dėl JAV ir Meksikos pasienio sienos, kurios didžioji dalis iš esmės yra tvora, poveikio gamtai.
