Čihuahua dykumoje pietinėje Naujosios Meksikos dalyje labai seniai tektoninis dreifas suformavo Tularosos baseiną. Jo pietiniame krašte per paskutinį ledynmetį gipso nuotėkis sukūrė ežerą, kuris vėliau išgaravo ir virto Baltaisiais smėlynais – dykuma albinose.
Į šiaurę nuo šio 150 kvadratinių mylių baseino driekiasi nevaisingas lavos laukas – ispaniškai vadinamas malpaís, kas išvertus reiškia „bloga žemė“. Netoliese yra kitas mažesnis aštrių, tamsių uolienų pilnas žemės pleištas, vadinamas bloga Karizozo žeme (isp. Carrizozo Malpais), ištįsęs kaip randas žemės paviršiuje.
Gyventi šiame krašte bandė nedaugelis. Ispanijos konkistadorai, kirtę šią teritoriją XVI amžiuje, pavadino savo kelionę „jornada del muerto“, arba „mirusio žmogaus kelione“. Tačiau kai kurie žmonės vis dėlto išdrįso čia apsigyventi, įskaitant Franzą Schmidtą, vokiečių imigrantą, kuris nusprendė apsistoti į vakarus nuo Carrizozo Malpais. Praėjus keliems dešimtmečiams, JAV vyriausybė nusavino namą, kurį buvo pastatęs F.Schmidtas, ir jo apylinkes. Tuomet tai tebuvo mažas niekutis plačioje dykynėje.
Čia prieš 75 metus žmonija susprogdino pirmąjį branduolinį ginklą.
Čia prieš 75 metus žmonija susprogdino pirmąjį branduolinį ginklą – kabeliu apvyniotą plieninį rutulį, pramintą tiesiog „The Gadget“ (liet. „Prietaisas“). Bandymo vietai buvo duotas kodinis pavadinimas „Trinity“ (liet. „Trejybė“).
Pirmųjų atominių bombų veikimas buvo pagrįstas branduolio dalijimosi principu – urano arba plutonio atomo branduolys buvo suskaidomas, smogiant jam neutronu. Skilimo metu išlaisvinta jėga iš paveikto atomo atskelia daugiau neutronų, taip generuojama energija, ir grandininė reakcija tęsiasi: daugiau neutronų, daugiau energijos, daugiau neutronų, daugiau energijos...
Atominėje elektrinėje ši energija yra kontroliuojama – kaitinamas vanduo, kad suktųsi turbina, gaminanti elektrą. Branduolinėje bomboje energijai leidžiama laisvai sprogti – tai ir yra bombos esmė. Edwardas Telleris, vienas iš „Manhattano projekto“ fizikų, bijojo, kad sprogimas gali nužudyti visą gyvybę Žemėje.
Jis įsivaizdavo, kad grandininė reakcija gali išplisti per ore esantį azotą ir uždegti atmosferą. Taip neatsitiko, todėl praėjus trims savaitėms po „Trejybės“ bandymo Hirošimoje ir Nagasakyje buvo paleista 140 svarų urano ir 14 svarų plutonio branduolių dalijimosi energija ir žuvo mažiausiai 140 000 civilių.
