Pernai spalį vilnietis bandė įvykdyti teroristinį išpuolį sostinėje prie įmonės „Western Union“ biuro palikęs sprogmenį. Jis save identifikavo kaip kraštutinės dešinės ekstremistų grupės „Feuerkrieg Division“ narį. Kaip paaiškėjo anksčiau šiemet, šiai grupei vadovavo 13-metis iš Estijos.
Kraštutinių dešiniųjų tyrėjas, knygos „Rusija ir Vakarų kraštutinė dešinė: Tango Noir“ autorius A.Šechovcovas 15min papasakojo, kodėl jauni žmonės jungiasi prie ekstremistinių judėjimų ir kokį poveikį ekstremizmui šalyje turi į didžiąją politiką įžengiančios kraštutinės dešinės partijos.
Pasak tyrėjo, Rytų Europoje krašutinės dešinės judėjimai ir partijos yra radikalesnės nei Vakarų Europoje.
„Vokietija buvo denacifikuota. Suvienijus šalį vėl ėmė atgimti neonaciai, tačiau vis tiek vyko denacifikacijos procesas. To nepatyrė buvusios socialistinės ir SSRS šalys. Apskritai politinė kultūra Rytų Europoje, palyginus su Vakarų Europa, yra atlaidesnė ekstremistinėms idėjoms ir ekstremistinei politikai“, – tikino A.Šechovchovas.
Radikalizacija nerandant bendruomenės
– Kai kurie sumenkino „Feuerkrieg Division“ grėsmę dėl jauno narių amžiaus. Kalbant apie kraštutinės dešinės ekstremistus apskritai, ar dėl jauno amžiaus jie iš tiesų tampa mažiau pajėgūs vykdyti smurtinius išpuolius?
– Reikėtų kalbėti ne apie priklausymą grupei, o apie saviradikalizaciją internetu. Žmonės gali radikalizuotis net ir nebūdami kokios nors organizacijos nariai.
Daugumą teroristinių išpuolių įgyvendina vadinamieji „vieniši vilkai“. Tai – žmonės, turintys tam tikrą ideologiją, kurie leidžia laiką internete skaitydami ir žiūrėdami ideologinę medžiagą. Jie tapatina save su plačiu ekstremalios dešinės judėjimu ir gali vykdyti išpuolius vieni patys.
– Kodėl apskritai žmonės prisijungia prie kraštutinės dešinės ekstremistų? Ar egzistuoja specialus žmonių tipas?
– Nemanau, kad yra koks nors specialus tipas. Tačiau norėčiau pabrėžti du aspektus. Pirmasis – daug jaunų žmonių, ypač vėlyvoje paauglystėje ar vos įžengę į trečią dešimtį, ieško bendruomenės, kuriai galėtų priklausyti.
Jiems dažnai atrodo, kad užtekta būti išdidžiu nacionalinės, etninės ar rasinės bendruomenės, su kuria save tapatina, nariais.
Jei pažvelgtumėme į šią kartą – vėlyvoje paauglystėje esančius asmenis, ar tuos, kuriems vos per 20, tai – žmonės, kurie greičiausiai gyvenime dar nieko nėra pasiekę profesine prasme. Galbūt jie siekia išsilavinimo, bet iš esmės dar nėra jokios bendruomenės dalis.
Tautinė arba rasinė bendruomenė yra lengviausia bendruomenė. Todėl kai kurie jų, ypač tie, kurie negali rasti jokios kitos tapatybės, pradeda save tapatinti su nacionalistinėmis ar rasistinėmis grupėmis, judėjimais.
Antrasis aspektas – tarp daug jaunų žmonių ekstremali dešinė tapo madinga, ypač po 2016-ųjų JAV prezidento rinkimų. Alternatyvios dešinės judėjimas tapo keistai populiarus ir tarp jaunų žmonių Europoje.
– Vadinasi, prezidentas Trumpas paskatino tokias ekstremistų grupes?
