Tiek svarstant, kiek smuks Lietuvos ekonomika, tiek ir prognozuojant, kada ji vėl atsispyrusi nuo dugno šaus į viršų, visų akys krypsta į eksportuotojus. Lietuvos ekonomikos lokomotyvu tapęs eksportas sudaro net 83 proc. nuo BVP, tad nuo užsienyje prekes ir paslaugas parduodančių lietuviškų įmonių sėkmės labiausiai ir priklauso, kaip visi gyvensime artimiausiu metu.
„Versli Lietuva“ prognozuoja, kad lietuviškų prekių eksportas šiais metais gali trauktis 17-22 proc., o paslaugų – 25-27 proc.
„Tokiu atveju grįžtume į 2016-2017 metus ir prarastume trejų metų įdirbį. Atsigavimo – kitaip tariant, pasiekti 2019 metų lygį, galima tikėtis 2022 metų viduryje“, – mano „Versli Lietuva“ tyrimų ir analizės skyriaus vadovas Vadimas Ivanovas.
Ekspertas 15min sakė, kad pirmąjį šių metų ketvirtį COVID-19 pandemijos poveikis eksportui dar neatsiskleidė. Statistikos departamento duomenimis, eliminavus naftos produktus, lietuviškos kilmės prekių eksportas augo 2,6 proc. Tačiau, pasak V.Ivanovo, ši teigiama statistika didžiąja dalimi nulemta sezoninio grūdų eksporto, kuris stipriai timptelėjo į viršų eksporto skaičius.
„Net eliminavus grūdų ir naftos produktų įtaką pirmąjį ketvirtį eksportas augo 1 proc.: sausį padidėjo 6,6 proc., vasarį – 0,5 proc., tačiau kovą jau pasimatė pandemijos įtakos ženklai – eksportas krito 4 proc.“, – pirmojo ketvirčio rezultatus apžvelgė V.Ivanovas.
Tikrąsias tendencijas, kuria kryptimi juda mūsų eksportas, atskleis balandžio ir gegužės mėnesio duomenys. Tokios statistikos dar teks palaukti, todėl apie tai, kaip juos palietė pandemija ir kokias tendencijas šiuo metu stebi užsienio rinkose 15min pasiteiravo 10 Lietuvos bendrovių, patenkančių tarp didžiausių Lietuvos eksportuotojų.
Nuo tebekrentančių apimčių maisto pramonėje ir pirmųjų atsigavimo ženklų baldų gamybos sektoriuje – didžiausi Lietuvos eksportuotojai šiuo metu gyvena labai skirtingomis nuotaikomis.
Nuo tebekrentančių apimčių maisto pramonėje, pirmųjų atsigavimo ženklų baldų gamybos sektoriuje iki krizės dar nepaliestų chemijos pramonės įmonių – didžiausi Lietuvos eksportuotojai šiuo metu gyvena labai skirtingomis nuotaikomis.
Maisto pramonei kirto restoranų uždarymas
Užsidarę viešbučiai, restoranai ir kavinės kirto ne tik turizmo sektoriui, bet ir Lietuvos maisto pramonei. Nors atrodytų, kad per krizę maisto gamintojai turėtų jaustis saugūs, nes valgyti žmonės nenustos, nemaža dalis lietuviškų maisto produktų keliaudavo į užsienio kavines, restoranus, barus ar viešbučius, kurie per karantiną buvo uždaryti daugelyje Europos šalių.
Šiuo metu įvairiose šalyse švelninat karantino sąlygas restoranai, kavinės ir viešbučiai vėl po truputį atveria duris, tačiau 15min kalbinti lietuviškų maisto produktų eksportuotojai atsigavimo dar tikina nepajutę.
