Akcijos tikslas – išreikšti aplinkosaugininkų balsą diskusijoje apie žemės ūkio sektoriaus įtakos aplinkai mažinimo priemones ir atkreipti Vyriausybės dėmesį į tai, kad derybose su protestuojančiais ūkininkais nebūtų pamintas gamtinės aplinkos išsaugojimo interesas ir ilgalaikiai klimato, biologinės įvairovės apsaugos ir kiti įsipareigojimai.
„Baltijos jūrą kasmet pasiekia 600 tonų fosforo, 50 tūkst. tonų azoto. Tai medžiagos, kurios skatina eutrofikaciją, daugumai žinomą kaip tiesiog vandens žydėjimas. Didžioji dalis šių medžiagų patenka iš žemės ūkio laukų juos tręšiant. Dėl to mūsų ežerai ir tvenkiniai virsta dumblinomis balomis, atgrasiomis ne tik žmogui, bet ir be gyvybės.
Laukų tręšimas yra neišvengiama priemonė, tačiau svarbu užtikrinti, kad kuo mažiau trąšų pateiktų į paviršinius vandenis. Tokios priemonės kaip platesnių vandens apsaugos zonų nustatymas ir skaidresnė trąšų naudojimo tvarka yra būtinos norint mažinti vandenų taršą. Tie, kurie priešinasi tam, siekia didesnės naudos sau perkeldami atsakomybę ir pasekmes ant visuomenės pečių. Ir dėl to brangiai sumokame mes visi, valydami upes ir ežerus, atkurdami gamtines ekosistemas“, – teigia Edmundas Greimas, Lietuvos gamtos fondo direktorius.
Aplinkosaugininkas Liutauras Stoškus akcentuoja, kad turime laikytis taisyklių, kurios leidžia subalansuoti šiandienos poreikius su gamtos išsaugojimo perspektyvomis ateities kartoms.
„Kitoks požiūris būtų trumparegiškas. Jau dabar laukai yra suarti iki pat upių ir kanalų. Tokiais tempais eidami mes liksime be gyvybės aplinkui. Nuosavybė nėra absoliuti ta prasme, kad mes negalime elgtis su ja kaip užsimanę neatsižvelgdami į bendrus interesus“, – komentuoja L.Stoškus.
„Mūsų duomenimis, per pastaruosius 23 metus įprastų kaimo paukščių gausa sumažėjo daugiau nei dvigubai – 54 procentais. Paskutinius devynerius metus nykimo tempas paspartėjo dvigubai. Tai didelį rūpestį keliantis indikatorius“, – vardija Liutauras Raudonikis, Lietuvos ornitologų draugijos direktorius.
Anot pelkių atkūrimo srityje dirbančio Nerijaus Zableckio, dirvožemio erozija, jo struktūros prastėjimas yra reiškiniai, kuriuos pripažįsta ir dėl kurių klausimus kelia patys ūkininkai.
„Visiškai nualintiems dirvožemiams atsistatyti reikia nuo 50 iki 100 metų. Mes net sunkiai galime įsivaizduoti, koks tai ilgas procesas. Daugiamečių pievų išlaikymas yra ne tik būtinas gerinant dirvožemio struktūrą, stabdant jo eroziją, bet ir suteikiant buveinę tik pievoms būdingoms įvairioms gyvybės formoms, tarp jų ir vabzdžiams-apdulkintojams, nuo kurių didele dalimi tiesiogiai priklausomi ir patys ūkininkai bei jų auginamas derlius. Valstybės pareiga yra padėti tiems, kam sunku, bet tam yra įvairių reguliacinių mechanizmų, neturėtų būti visos kylančios žemės ūkio problemos bandomos išspręsti dar išlikusios gamtos sąskaita“, – komentuoja N.Zableckis.
Akcijoje dalyvausianti Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė teigia, jog išklausyti aplinkosaugininkų argumentų kviečiamas ir Prezidentas Gitanas Nausėda.
„Protestuoti į Vilnių traktoriais atvykstantys ūkininkai ant scenos pasisakyti pakvietė ir Gitaną Nausėdą. Prezidentas ne kartą yra išsakęs savo viziją kurti ne tik saugią, inovatyvią, bet ir žalią Lietuvą, todėl tikime, kad jam rūpi išgirsti ir kitą perspektyvą. Kviečiame valstybės vadovą atvykti susitikti ir su aplinkosaugos specialistais bei išklausyti argumentus, kodėl ieškant kompromisų su ūkininkais neturėtų būti žengtas žingsnis atgal paminant gamtosaugos prioritetus“, – sako I.Budraitė.
Aplinkosaugininkai rinksis sostinės Vilniaus gatvėje trečiadienį 12 valandą, tuo pat metu priešais Vyriausybės rūmus vykstant ūkininkų protestams.
