Lietuvoje veikiančios įmonės, kurių dalis ar visi akcininkai – užsienio bendrovės, tikina pakliuvusios į spąstus. Lietuvos komerciniai bankai, ypač švedų kapitalo, vykdydami pinigų plovimo prevencijos reikalavimus, kuriais siekiama išsiaiškinti įmonės galutinius naudos gavėjus – fizinius asmenis, kai kuriais atvejais įmones įstumia į aklavietę.
Kartais dokumentų, kurių reikalauja bankas, užsienio registrai net neišduoda, kitais atvejais įmonei, kurios galutiniai naudos gavėjai – keliasdešimt fizinių asmenų įvairiose šalyse, tenka visų jų prašyti apsilankyti pas notarus. Nepateikus duomenų bankai blokuoja sąskaitas.
Advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ asocijuota teisininkė, CAM-Audit sertifikuota pinigų plovimo prevencijos srities ekspertė Neringa Mickevičiūtė 15min teigė, kad Lietuvoje pinigų plovimo prevencijos reikalavimai, ypač per pastaruosius trejus metus, itin sugriežtėjo.
Tą pačią tendenciją pastebi ir teisės firmos „Sorainen“ teisininkė Goda Drąsutė, besispecializuojanti bankininkystės, finansinių paslaugų, teroristų finansavimo ir pinigų plovimo prevencijos (AML) srityse.
Ji priduria, kad reikalavimai klientams griežtėja ir dėl to, kad sustiprinta finansų įstaigų kontrolė – griežtinamos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių taikymo nuostatos, padažnėjo patikrinimų, priežiūros institucijos skiria daugiau baudų.
Su griežtesniais reikalavimais klientams neabejotinai susiję ir skandalai dėl galimo pinigų plovimo per „Swedbank“ ir „Danske Bank“ bankų padalinius Estijoje, kurie smarkiai kirto per bankų reputaciją.
Tad visos šios aplinkybės ir lėmė, kad pastaruoju metu Lietuvos bankas sulaukia įmonių skundų, o advokatų kontoros – klientų prašymų padėti bendraujant su finansų įstaigomis dėl reikalavimų pateikti galutinius naudos gavėjus.
Lietuvos bankas per pastaruosius 3 mėnesius gavo 7 nusiskundimus iš įmonių, kurios kreipėsi dėl, jų nuomone, finansų rinkos dalyvių sprendimo be pagrindo užblokuoti lėšas.
Lietuvos bankas per pastaruosius 3 mėnesius gavo 7 nusiskundimus iš įmonių, kurios kreipėsi dėl, jų nuomone, finansų rinkos dalyvių sprendimo be pagrindo užblokuoti lėšas.
Kaip 15min informavo Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorė Jekaterina Govina, į tai atsižvelgdamas Lietuvos bankas vertina ir bendrą padėtį šiuo klausimu.
Tad ar teisūs Lietuvos verslininkai, besiskundžiantys, kad šiuo metu įtikti bankams tapo sudėtingiau negu įkurti įmonę, o duomenų jiems tenka atskleisti daugiau negu bet kuriai Lietuvos institucijai?
Ir teisininkai, ir Lietuvos bankas tvirtina, kad bankai pagrįstai renka tokius duomenis, nors pripažįsta, kad ir iš bankų pusės reikėtų glaudesnio bendradarbiavimo, o blokuoti sąskaitą finansų įstaiga turėtų tik kraštutiniu atveju. Beje, kilę ginčai apnuogino dar vieną problemą – galutinių naudos gavėjų registro, kuris užkirstų kelią tokioms problemoms, Lietuvoje vis dar nėra.
Daugiausiai bėdų – užsienio kapitalo įmonėms
Lietuvoje veikiančios bendrovės skundžiasi, kad nepristačius iki nurodyto termino reikalaujamų dokumentų, bankas tiesiog blokuoja sąskaitas, neįsiklausydamas į jokius įmonių argumentus.
Į tokias situacijas dažniausiai pakliūva užsienio kapitalo bendrovės, kurių akcininkų struktūra sudėtinga.
N.Mickevičiūtė tvirtina, kad vienas svarbiausių reikalavimų, sukeliantis įmonėms išties nemažai sunkumų pateikti tinkamus dokumentus – atskleisti galutinius naudos gavėjus. Sudėtingiausia tai padaryti tampa didesnėms ar per kelias šalis išsidėsčiusioms įmonių struktūroms.
„Tai reiškia, kad reikės gauti dokumentus, o neretai ir juos išversti bei oficialiai patvirtinti skirtingose šalyse. Dar sudėtingesni atvejai yra tie, kuomet struktūrose pasitaiko fondų, partnerysčių, patikos struktūrų, kurių dokumentaciją kol kas mažai kur reikalaujama atskleisti, net ir oficialiuose registruose“, – pasitaikančias situacijas komentuoja teisininkė.
Tuo metu Lietuvos bankų asociacijos komunikacijos vadovė Valerija Kiguolienė 15min pabrėžė, kad sudėtingas akcininkų struktūras bankas privalo išsiaiškinti, nes tai viena iš prielaidų įtarti pinigų plovimą.
„Sudėtinga akcininkų struktūra, iki galo neaiškus lėšų judėjimas ir nežinomi galutinės naudos gavėjai ir yra prielaidos įtarti pinigų plovimą. Būtent su šiuo reiškiniu ir stengiamasi kovoti, renkant klientų duomenis“, – pabrėžė Lietuvos bankų asociacijos vadovė.
Tačiau verslininkai prieštarauja, kad bankai visas įmones mauna ant to paties kurpaliaus, neatsižvelgdami, ar bendrovę iš tiesų galima įtarti pinigų plovimu, ar ji tiesiog nesuspėjo ar negalėjo pristatyti šūsnies dokumentų. Ypač sudėtinga juos surinkti buvo pasauliui užsivėrus dėl pandemijos.
Iškelia verslus iš Lietuvos
Tad griežti bankų reikalavimai kai kurias įmones priverčia net iškelti verslą iš Lietuvos. 15min aprašė ne vieną tokį atvejį.
Tokioje situacijoje atsidūrusi Klaipėdos ekspedijavimo kompanija „NK Spedition“, priklausanti Nyderlandų stambiam transporto paslaugų holdingui, iškėlė verslą į Lenkiją.
Perregistruoti įmonę užsienyje dėl to, kad „Swedbank“ užblokavo sąskaitą, svarsto ir buriavimo įrangos gamintoja „SailRacer“, kurią valdo Lietuvos ir Nyderlandų akcininkai.
O žinomam vokiečių koncernui, pasaulyje lyderiaujančiam pastolių gamybos srityje, priklausančios bendrovės „Layher Baltic“ vadovas Viktoras Voroncovas 15min tvirtino, kad niekaip neįtikus „Swedbank“, su kuriuo bendradarbiavo 16 metų, viena iš grupės įmonių vasarį perkėlė sąskaitą iš Lietuvos į Vokietiją – ten tokių duomenų niekas nepaprašė.
