15min neseniai skelbė apie Vilniaus senamiestyje parduodamą butą, kurio plotas tesiekia 10 kv. metrų. Už 1940 metais statytame name įrengtą butą jo savininkas prašo 69,5 tūkst. eurų.
Turtą parduodantis nekilnojamojo turto agentūros „Capital Smart“ brokeris Laurynas Vosylius tada 15min sakė pastebintis, kad tokių objektų rinkoje tik daugėja.
„Kuo toliau, tuo labiau viskas krypsta į mažą plotą, kurio išlaikymas yra labai pigus, ir orientuojama į tuos žmones, kuriems tas būstas reikalingas tiesiog pernakvoti, daiktams pasidėti arba nuomoti“, – kalbėjo jis.
PLAČIAU SKAITYKITE: Parduodamas mažiausias butas Vilniuje: už tiek kitur galima įsigyti ir namą
Butų plotai – istorinėse žemumose
Tačiau tai, kad būstų plotai mažėja, rodo ne tik kalbos, bet ir duomenys. Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ naujausi duomenys rodo, kad šalies sostinėje vidutinis naujai pastatytų butų plotas ir toliau išsilaiko istorinėse žemumose, o namų plotas ir toliau mažėja.
Tiesa, pernai vidutinis plotas, lyginant su 2018 metais, šiek tiek pakilo. Skaičiuojama, kad 2019 metais Vilniuje pastatytuose daugiabučiuose vidutinis butų gyvenamasis plotas sudarė 50,8 kv. m ir buvo 0,5 kv. m didesnis nei 2018 metais. Tada buvo užfiksuotas mažiausias rodiklis per visą daugiabučių stebėsenos istoriją.
„Vidutinis butų ploto dydis iš esmės išlieka istorinėse žemumose ir nedideli svyravimai priklauso nuo pastatytų butų struktūros“, – 15min aiškino „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims Raimondas Reginis.
