Nuo 1980 m. iki 2016 m. vidutinės 50 procentų mažiausiai uždirbančių žmonių pajamos padidėjo beveik dvigubai, nes šiai grupei teko 12 procentų pasaulio BVP augimo. Nuo 1990 m. gyventojų, pragyvenančių mažiau nei su 1,90 JAV dolerių per dieną – Pasaulio banko nustatytas „ekstremalaus skurdo“ slenkstis – sumažėjo daugiau nei per pusę nuo beveik dviejų milijardų iki maždaug 700 milijonų. Dar niekada žmonijos istorijoje tiek daug žmonių taip greitai nebuvo išbridę iš skurdo.
Be to, pagerėjo net ir labai neturtingų žmonių gyvenimo kokybė. Nuo 1990 m. pasaulinis gimdyvių mirtingumas sumažėjo perpus, taip pat ir kūdikių mirtingumas, dėl to buvo išsaugota daugiau nei 100 milijonų vaikų gyvybių. Šiandien beveik visi vaikai, tiek berniukai, tiek mergaitės, išskyrus gyvenančius ypač nepalankiomis sąlygomis, asocialiose šeimose, turi pradinį išsilavinimą. Net mirčių nuo ŽIV / AIDS epidemija, kuri kažkada atrodė beviltiška, buvo pasiekusi kulminaciją netrukus po tūkstantmečio pabaigos ir nuo to laiko mažėja.
Didelė dalis šios pažangos įvyko, nes smarkiai išaugo ekonomika. Didėjančios žmonių pajamos, nuolat augantis BVP leido vyriausybėms skirti daugiau lėšų mokykloms, ligoninėms, vaistams ir pajamų perskirstymui nepasiturintiems žmonėms. Skurdo sparčiai mažėjo dviejose ypač didelę pažangą darančiose šalyse – Kinijoje ir Indijoje. Tačiau dabar, kai abiejose šiose šalyse augimas ėmė lėtėti, atsiranda priežasčių nerimauti.
