Darbų pasiūla rajonuose: 50 eurų per dieną karvių melžėjai, reikia pievagrybių rinkėjų, talpų tuštintojų, kurių ūgis – ne mažiau nei 160 cm

Šalyje yra laisvų darbo vietų: 14 912. Tai – Užimtumo tarnybos pateikiama informacija, kuri, žinoma, nuolat kinta. Tačiau iš tiesų šalyje laisvų darbo vietų yra gerokai daugiau, mat ne visi darbdaviai darbuotojų ieško per Užimtumo tarnybą. Tarkim, svetainėje skelbiu.lt šiuo metu yra apie 8000 skelbimų, siūlančių darbą Lietuvoje. Kokių specialistų ar darbuotojų ieškoma ne didžiuosiuose miestuose, tačiau atokesniuose rajonuose? Darbo pasiūlymai čia – patys įvairiausi.
Karvė Hermiena
Darbas ūkyje / AFP/„Scanpix“ nuotr.

Ar randa vieni kitus darbuotojai ir darbdaviai? Ko darbdaviai tikisi iš darbuotojų? Ar sunku į savo įmonę ar ūkį privilioti žmones? Koks atlygis siūlomas?

Apie visa tai 15min GYVENIMO žurnalistė kalbėjosi su mažesniuose Lietuvos rajonuose darbus siūlančiais darbdaviais bei ekonomistu Nerijumi Mačiuliu.

Ūkyje trūksta pievagrybių rinkėjų

Ūkininkas Kazys Aukščionis Joniškio rajone turi pievagrybių ūkį, o šiuos grybus augina jau apie 20 metų. Ūkyje dirba apie 50 žmonių, o apie 80 procentų grybų yra eksportuojama į įvairias Europos šalis.

Šiuo metu ūkyje trūksta maždaug šešių pievagrybių rinkėjų-rūšiuotojų. Dar daugiau – jei būtų darbuotojų, būtų galimybė ūkį dar plėsti.

Tačiau rasti net ir kelis žmones yra sudėtinga užduotis, nors darbas siūlomas ir šiauliečiams, kuriuos į darbą darbdavys atvežtų. Ūkyje siūlomas atlygis – nuo 600 iki 800 eurų į rankas už 40 valandų darbo savaitę.

Kaip sako ūkininkas, priklausomai nuo „nuskintų“ pievagrybių skaičiaus. Įgudęs pievagrybių rinkėjas per mėnesį jų surenka apie penkias tonas.

Įgudęs pievagrybių rinkėjas per mėnesį jų surenka apie penkias tonas.

Kodėl žmonės nesigundo siūlomu darbu? K.Aukščionis įvardijo ir ydingą tvarką, kai nedirbti Lietuvoje apsimoka labiau nei dirbti.

„Labai sunkiai sekasi ieškoti. Kai valdžia moka po 200, po 300 eurų išmokas, ko jiems eiti į darbą? Darbo birža (Užimtumo tarnyba – aut.) nieko negali padaryti. Žmogus, atėjęs iš darbo biržos, nedirba. Žiūri tik, kad pasirašytum jam. Dirbti nenori. Čia yra tokia Lietuvos politika“, – sakė ūkininkas.

„Baltic Champs“ nuotr./Pievagrybiai
„Baltic Champs“ nuotr./Pievagrybiai

„Ieškoma gerai apmokama melžėja“

Žvelgiant į ūkininkų darbo pasiūlymus, ieškoma nemažai pagalbinių darbininkų, ne vienas pasiūlymas – melžėjoms. Beje, skelbimuose dažniausiai nurodoma, kad ieškoma būtent melžėja moteris. Kaip sakė patys ūkininkai, ne dėl to, kad vyras nesugebėtų pamelžti karvės, tačiau moterys yra kruopštesnės – po melžimo reikia gerai išplauti ir išvalyti visą įrangą.

„Sezoniniam darbui ieškoma gerai apmokama melžėja“, – skelbia Rokiškio rajone esanti bendrovė „Ilzenbergo valdos“. Per dieną melžėjai siūlomas 50 eurų į rankas atlygis, tačiau rasti melžėjos kol kas nepavyko.

Darbas čia siūlomas sezoninis, tačiau galima tartis ir dėl ilgalaikio. Melžėjai ūkyje teks ne tik kasdien du kartus pamelžti iki 100 karvių, tačiau ir girdyti veršelius, palaikyti tvarką ir švarą, prižiūrėti melžimo ir šaldymo įrangą.

Darbdavys nurodo ir reikalavimus būsimai melžėjai: nebijoti gyvulių, būti atsakingai, tvarkingai ir pareigingai. Ūkyje yra galimybė dirbti kitus darbus bei užsidirbti papildomai.

123rf.com nuotr./Melžimas
123rf.com nuotr./Melžimas

Nėra motyvacijos dirbti

„Nėra Lietuvoje melžėjų. Nėra“, – sakė bendrovės „Auginimo formulė“, paslaugas teikiančios „Ilzenbergo valdoms“, vadovas Vladas Rancas.

Pasak pašnekovo, nors siūlomas ir nemažas atlygis, visgi rasti tokią darbuotoją – sunku. Dėl kelių priežasčių. Pirmoji – karvių melžimas yra sunkus darbas, nors melžiama ir su įranga.

Antroji – nėra motyvacijos dirbti, nes žmonės mieliau renkasi nedirbti ir gauti pašalpas. Trečia – įmonė įsikūrusi Lietuvos pakraštyje, prie pat sienos su Latvija.

Karvių melžimas yra sunkus darbas.

„Jei moteris turi, pavyzdžiui, du vaikus, ji gauna pašalpą, kuri lygi pusei atlyginimo. Nieko nedirbi, gauni pusę atlyginimo, o dirbi – gauni visą. Tai geriau nieko nedirbti ir gauti pusę. Gal dar nelegaliai uždarbiauti.

Juk mūsų politika dabar tokia. Ar ji ydinga? Tai žinoma, o kaip kitaip. Sveikas žmogus neina į darbą todėl, kad jis gauna iš ko gyventi. Tai kam tada dirbt?“ – kalbėjo pašnekovas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis