Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Dėl „Brexit“ Lietuvą pasirinko 17 britų fintech įmonių: institucijos vadina antplūdžiu, ekonomistai – trupiniais

Jungtinei Karalystei (JK) prieš kelis metus paskelbus apie išstojimą iš Europos Sąjungos (ES), Lietuva vylėsi persivilioti didelę dalį britų fintech įmonių, kurios kankinamos nežinios, kokiomis sąlygomis galės tęsti veiklą ES, ieškojo naujų namų. Visgi per trejus metus Lietuvoje įsikūrė 17 įmonių iš JK, kurios bendrai sukūrė tik apie 300 darbo vietų.
Asociatyvi nuotrauka: Fintech
Asociatyvi nuotrauka: Fintech / 123RF.com nuotr.

Lietuva, pastaraisiais metais iškilusi kaip naujasis finansinių technologijų (fintech) traukos centras, dar labiau savo pozicijas tikėjosi sustiprinti dėl „Brexito“, prisiviliojant gausų būrį žinomų fintech startuolių.

Jungtinei Karalystei (JK) po 2016 metų referendumo nutarus trauktis iš ES, bet niekaip nesutariant su bendrija dėl sąlygų, britų fintech bendrovės nuo pat pradžių suprato riziką – turėdamos tik JK išduotas licencijas gali netekti teisės teikti finansų paslaugas ES rinkoje.

Tad JK įmonės pastaruosius 3,5 metų viena po kitos steigė savo būstines įvairiose ES šalyse, taip siekdamos užsitikrinti galimybę teikti savo paslaugas daugumoje Europos šalių ir kietojo „Brexit“ atveju.

Didžiausias Lietuvos laimėjimas kovoje dėl britų fintech bendrovių – „Revolut“, čia įsikūrusi 2017 liepą.

Didžiausias Lietuvos laimėjimas kovoje dėl britų fintech bendrovių – „Revolut“.

Nors Lietuva dėjo dideles viltis, kad šios įmonės pėdomis paseks ir daugybė kitų žinomų vardų, kol kas jos neišsipildė.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./„Revolut“ mokėjimo kortelė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./„Revolut“ mokėjimo kortelė

2019 metų vasarį interviu naujienų agentūrai „Reuters“ Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas sakė, kad vien tuo metu apie 100 finansų bendrovių ir startuolių, iš kurių ketvirtis buvo iš JK, pateikė prašymus gauti veiklos licencijas.

„Tai yra visiškas antplūdis. Mes neturime išteklių apdoroti visus prašymus, todėl turime rinktis teikdami prioritetą mažiausią riziką keliančioms bendrovėms“, – tuomet kalbėjo M.Jurgilas. Dauguma įmonių siekė gauti elektroninių pinigų įstaigos licencijų.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Marius Jurgilas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Marius Jurgilas

Visgi įvertinus per trejus metus pasiektą rezultatą didelio britų bendrovių antplūdžio nematyti – „Investuok Lietuvoje“ duomenimis, nuo 2017 metų į Lietuvą dėl „Brexit“ atėjo 17 britų fintech bendrovių, kurių didžioji dauguma Lietuvoje įdarbino mažiau nei dešimt darbuotojų.

Lietuvos bankas 15min patvirtino, kad elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų licencija per šį laikotarpį buvo išduota 17 įmonių, kurių akcininkų kilmė sietina su Jungtine Karalyste, tačiau vienos iš jų licencija atšaukta pasikeitus verslo planams. Tiesa, Lietuvos bankas tvirtina, kad jų fintech įmonių sąrašas šiek tiek skiriasi nuo Investuok Lietuvoje pateiktų įmonių.

Dauguma įdarbinę tik po kelis darbuotojus

Daugiausia JK fintech bendrovių Lietuva sulaukė 2017 metais – šešių, tarp kurių yra ir garsusis „Revolut“, turintis būstines ne vienoje šalyje.

2018 metais Lietuvoje registruotos dvi britų finansinių technologijų bendrovių, 2019 metais – penkios, o 2020 metais – dvi.

Septyniolika užsienio investuotų per trejus metus neatrodytų taip jau mažai, tačiau dauguma šių įmonių labai smulkios. Iki šiol daugiausiai naudos Lietuvai atnešė „Revolut“, įregistravusi tris susijusias įmones, kuriose dirba 166 darbuotojai, o vidutinis atlyginimas siekia beveik 3 tūkst. eurų „ant popieriaus“.

Be to, tai garsus tarptautinis vardas, dėl kurio ir Lietuvos vardas atsiduria užsienio žiniasklaidos akiratyje.

Pagal darbuotojų skaičių ryškesnį indėlį šalies ekonomikoje daro dar dvi bendrovės. Antroji pagal sukurtų darbo vietų skaičių – „Tribe payments“, taip pat Lietuvoje įsikūrusi 2017 metais ir įdarbinusi 68 darbuotojus. Ši įmonė taip pat moka aukštus atlyginimus – vidurkis siekia apie 4 tūkst. eurų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais