Bendrovei „Uno“ buvo išnuomotas didžiulis, beveik 27 hektarų, valstybinės žemės sklypas Klaipėdos Tauralaukio mikrorajone prie Danės upės. Sklype suplanuotas daugybės gyvenamųjų namų kvartalas su iškastais tvenkiniais, sutvarkyta aplinka. Įmonė pardavinėja nekilnojamąjį turtą šiame sklype.
Įtariama, kad įmonė nekilnojamojo turto sandorius galėjo įforminti už mažesnes nei rinkos kainas. Smulkusis įmonės „Uno“ akcininkas teigia užfiksavęs atvejų, kai už perkamus nebaigtus statyti namus ir valstybinės žemės nuomos teisę pirkėjai į įmonės banko sąskaitą pervesdavo šimtus ar dešimtis tūkstančių eurų, bet oficialiuose dokumentuose nurodyta, jog turtas parduotas už daug žemesnę kainą. Tyrimą dėl šios įmonės veiklos atlieka FNTT.
„Ikiteisminis tyrimas atliekamas pagal tris Baudžiamojo kodekso straipsnius: 183 str. 2 d. (Turto pasisavinimas), 220 str. 1 d. (Neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas) ir 222 str. 1 d. (Apgaulingas apskaitos tvarkymas). Tyrimo metu įtarimai dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo pareikšti vienam fiziniam asmeniui“, – rašoma FNTT atstovės Modestos Zdanauskaitės atsakyme.
„Uno“ direktorius Ramūnas Petraitis dėl visko kaltina smulkųjį akcininką ir teigia, kad teisėsaugos įtarimai jam yra paremti šmeižtu.
„Uno“ direktorius Ramūnas Petraitis 15min teigė, kad FNTT tyrimas yra ginčų tarp akcininkų dalis, mažasis įmonės akcininkas inicijavo daugybę tyrimų ir teisinių ginčų, teikia nepagrįstus skundus valstybinėms institucijoms, dalis šių skundų jau buvo atmesti.
„Sklypų nepardavinėja įmonė, čia yra valstybinės žemės nuoma. <...> Čia yra vieno akcininko užsakymas ta tarnyba. Jis yra parašęs pareiškimą toks Vidmantas Urnikas ir tiek. Šantažuoja jis, nori gauti už akcijas pinigų sumą 1,3 milijono, mes nesutinkam mokėti, nes tai yra dvigubai daugiau. Čia tokia šantažo priemonė. Tyrimas pasibaigs ir tiek“, – kalbėjo R.Petraitis.
Smulkusis akcininkas: oficialiai pardavinėjami pamatai, realiai – valstybinės žemės sklypai
Įmonės „Uno“ smulkioji akcininkė yra bendrovė „Rasa“, valdanti 25 procentus akcijų. Pastaroji bendrovė kreipėsi į teismus ir kelia įtarimus dėl to, kad sklypai yra parduodami ne rinkos kaina ir taip pasisavinamas bendrovės turtas bei nesumokami mokesčiai valstybei.
Bendrovės „Rasa“ direktorė Sandra Urnikienė 15min teigė, kad kvartalas stovi ant valstybinės žemės, taigi formaliai sklypai ten negali būti pardavinėjami – valstybinė žemė gali būti tik nuomojama. Pasak įmonės akcininkės, dėl to bendrovė „Uno“ oficialiai pardavinėja ne sklypus, o gyvenamųjų namų pamatus, o kartu su pamatais naujiesiems pirkėjams perleidžiama ir valstybinės žemės nuomos teisė.
„Jie sugalvojo šitą schemą, nes jie pardavinėti valstybinės žemės negali. Tam, kad galimai apeitų reikalavimus, su žmonėmis yra deramasi dėl sklypo aro kainos, o galutinai yra įforminama, kad parduoda pamatus ir tada taip pat perleidžia neatlygintinai žemės nuomos teisę“, – kalbėjo S.Urnikienė.
Tačiau, pasak jos, įmonė jokių pamatų nestato, o pirkėjai iš tiesų perka sklypus ir patys statosi namus: „Jie sako, kad „Uno“ pastato pamatus ir tada perleidžia pirkėjui. Nėra duomenų, kad „Uno“ statė pamatus, „Uno“ neturi reikalingų darbuotojų ir nepirko tokių darbų. Mano žiniomis, tikrai nė vienam nestatė, visi žmonės patys pasistato“, – sakė verslininkė.