2018 metais „Biržų duona“ paskelbė gan ambicingą tikslą – ji buvo pirmoji didelė lietuviško kapitalo maisto gamintoja, įsipareigojusi iki 2025-ųjų produkcijoje atsisakyti naudoti narvuose laikomų vištų dedeklių kiaušinius. Bet pažadui įgyvendinti neprireikė nė pusantrų metų.
„Šių metų birželis buvo data, kai visiškai pakeitėme visus kiaušinius“, – 15min sakė bendrovės vykdantysis direktorius Andrius Kurganovas.
Iš viso 1,3 mln. kiaušinių kasmet sunaudojanti įmonė teigia, kad toks sprendimas padidino gaminių savikainą, tačiau ne vartotojų sąskaita –bendrovė rado būdų, kaip šiek tiek optimizuoti veiklą.
Man atrodo, daug dalykų gyvenime prasideda nuo mūsų pačių asmeninės pastangos. Kažko pasiekti galime ne tik kalbėdami, bet ir darydami.
A.Kurganovas sakė, kad iki tol per daug nesusimąstydavo apie tai, kokiomis sąlygomis Lietuvoje veikia paukštininkystės ūkiai.
Pradėjus domėtis, požiūris smarkiai pasikeitė, aiškino verslininkas.
„Man atrodo, daug dalykų gyvenime prasideda nuo mūsų pačių asmeninės pastangos. Kažko pasiekti galime ne tik kalbėdami, bet ir darydami“, – sakė vienos didžiausių Lietuvos kepyklų vadovas.
„Biržų duona“ kol kas yra viena iš nedaugelio stambių įmonių Lietuvoje, nebenaudojanti prasčiausiomis sąlygomis laikomų vištų kiaušinių, tačiau tą įsipareigojančių padaryti bendrovių skaičius vis auga.
Praėjusią savaitę Čekijos prezidentas Milošas Zemanas pritarė įstatymui, kuris nuo 2027 metų visoje šalyje uždraus laikyti vištas narvuose.
Kiek tai realu Lietuvoje? Tiek, kiek reiklūs bus verslas ir paprasti pirkėjai ir kiek padės valstybė.
Greitai nepavyks
Paukščių laikymo sąlygos yra skirstomos į keturias kategorijas, žymimas numeriais.
Jie gali būti laikomi narvuose (3 nr.), ant kraiko (2 nr.), laisvai (1 nr.) ir ekologiškai (0 nr.).
Narvuose laikomai vištai tenka A4 formato lapo dydžio plotas. Jos laikomos vienomis labiausiai išnaudojamų gyvūnų gyvulininkystės pramonėje.
Nevyriausybininkai sako, kad gyvendamos narvuose vištos negali patenkinti natūralių poreikių, patiria nuolatinį stresą ir tampa agresyvios, todėl dažnai ima viena kitai pešioti plunksnas ir kapoti žaizdas.
Kitose laikymo sistemose vištoms sudaromos geresnės sąlygos: jos gali judėti po paukštidę, kapstyti kraiką, miegoti ant laktų.
Statistikos, kiek kokiomis sąlygomis laikomų vištų kiaušinių suvartojama Lietuvoje, nėra, tačiau bendresnį vaizdą galime susidaryti pagal duomenis iš didžiųjų Lietuvos prekybos centrų.