Koronaviruso krizė Lietuvoje daugiausiai darbų atėmė iš moterų

Per koronaviruso pandemijos sukeltą ekonominę krizę Lietuvoje darbo kur kas dažniau neteko moterys nei vyrai. Tokia tendencija atsispindi ir kitose šalyse. Lietuvos valdžia sako, kad po karantino atsigaunant verslams moterys turėtų sugrįžti į darbo vietas savaime, bet žmogaus teisių ekspertai pabrėžia, kad tai nepanaikins priežasčių, kodėl ši problema atsirado apskritai.
Valytoja
Valytoja / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

„Sodros“ 15min pateiktais duomenimis, karantino laikotarpiu moterų buvo atleista 16 tūkstančių daugiau negu priimta, o vyrų atleista 10 tūkstančių daugiau negu priimta.

Tai reiškia, kad iš darbo rinkos iškrito 60 procentų daugiau moterų nei vyrų.

Ši statistika apima laikotarpį iki gegužės pabaigos, o dėl koronaviruso plitimo grėsmės įvestas karantinas Lietuvoje buvo atšauktas birželio viduryje.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Popietė karantino sulėtintame Vilniuje
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Popietė karantino sulėtintame Vilniuje

Kovo ir balandžio mėnesiais augo tiek vyrų, tiek moterų nedarbas, tačiau gegužę išryškėjo dar kita tendencija.

Paskutinį pavasario mėnesį vyrų jau buvo 700 daugiau priimta negu atleista, tačiau moterų vis dar atleista 2100 daugiau.

Smūgis moterų dominuojamiems sektoriams

Per karantiną daugiau moterų neteko darbo dėl to, kad koronaviruso pandemija smogė tiems verslo sektoriams, kur jos sudaro didžiąją dalį darbuotojų.

Pavyzdžiui, parduotuvių pardavėjų atleista 2000 daugiau nei priimta, iš jų 1820 – moterys. Biurų, viešbučių, kitų įstaigų valytojų atleista 1670 daugiau nei priimta, iš jų 1300 – vėlgi moterys.

123RF.com nuotr./Valymas
123RF.com nuotr./Valymas

Virėjų karantino metu atleista 1670 daugiau nei priimta, 1300 iš jų yra moterys. Bedarbėmis tapo 850 padavėjų, bet darbo neteko tik 320 šios profesijos vyrų.

Per karantiną taip pat daug atleista virtuvės pagalbininkų, siuvėjų, buhalterių, o šiuos darbus Lietuvoje daugiausiai dirba moterys.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Siuvėja
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Siuvėja

„Moterys dominuoja tuose sektoriuose, kurie labiausiai paliesti šios krizės“, – 15min sakė „Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė.

Karantino metu suprastėjusią moterų situaciją darbo rinkoje rodo ir duomenys, susiję su žmonių pasiimtu laikinu nedarbingumu vaikams per pandemiją prižiūrėti. Tokį „biuletenį“ iš viso ėmė 80 tūkstančių tėvų, o net 70 procentai jų – vėlgi moterys.

Pasak G.Ilekytės, valstybė turi ribotas galimybes padėti išspręsti neproporcingai mažėjusio moterų užimtumo problemą, bet, pavyzdžiui, galėtų imtis siūlyti daugiau būdų persikvalifikuoti.

Pokalbis su vadovu
Pokalbis su vadovu

Anot jos, to ypač reikės turizmo sektoriuje, kuris iki karantino sudarė apie 3 procentus Lietuvos ekonomikos ir po pandemijos atsigaus lėčiausiai.

Vis dėlto, pasak G.Ilekytės, daugeliui moterų jų išstūmimas iš darbo rinkos poveikį turės tik trumpuoju laikotarpiu, bet žvelgiant į ateitį pandemija netgi gali išeiti į naudą.

„Swedbank“ nuotr./Greta Ilekytė
„Swedbank“ nuotr./Greta Ilekytė

Jos teigimu, karantino pamokos, panašu, leis darbdaviams taikyti lankstesnę darbo iš namų politiką ar lanksčiau žiūrėti į darbo laiką apskritai, kas pagelbėtų moterims, turint omenyje visuomenėje vis dar tvyrančius stereotipus apie jų vaidmenį šeimoje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis