Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Kuriozai pajūryje: kai nori statyti namus ten, kur draudžiama, tinka ir senos šukės

Kai norima pastatyti namus netoli jūros, pasiryžtama bet kam, net ir bylinėjimuisi teismuose. Per pastarąjį dešimtmetį Pajūrio regioniniam parkui teko dalyvauti maždaug 20-yje bylų, kuriose savininkai, norėdami pasistatyti namus Karklėje ir jos apylinkėse esančiuose sklypuose, bandė įrodyti, jog ten kadaise jau stovėjo sodybos. Ar jos buvo, ar ne, nustatyti padeda seni žemėlapiai, taip pat archeologiniai tyrimai. Visgi, net ir nesant istorinės medžiagos, kad kadaise šioje gražioje Lietuvos vietoje stovėjo namelis, savininkai ryžtasi „žygdarbiams“: pasisamdo archeologus, aptinka vieną kitą seną šukę ir įrodinėja savo tiesą. Parko atstovai neatmeta galimybės, kad šukės po žeme galimai atsiranda padedant suinteresuotiems asmenims, nes senų sodybų pamatų nė kvapo. Praėjusią savaitę teismas sustabdė vieną tokį sprendimą, nes įrodymai, kad čia kadaise egzistavo sodyba, per menki.
Gintaro Einikio namas
Karklė / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Praėjusią savaitę Klaipėdos apygardos teisme išnagrinėta apeliacinė byla, kurioje pareiškėja prašė nustatyti, kad jai priklausančiame sklype Karklėje kadaise buvo sodyba – gyvenamasis namas. Tik tokiu atveju šiame sklype bus galima statyba. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimas buvo palankus sklypo savininkei, tačiau apygardos teismas nusprendė, kad šioje byloje nepakanka įrodymų konstatuoti, kad pareiškėjos žemės sklype XX amžiaus pradžioje buvo sodyba.

Anot teismo, sodyba – tai juridiškai įformintas sodybinis žemės sklypas su jame pastatytu gyvenamuoju pastatu (namu) ir jo priklausiniais (ūkiniais, buitiniais, verslo pastatais ir įrenginiais). Taigi, sodyba, nepriklausomai nuo to, kada ji pastatyta ar rengiamasi ją statyti, apima vientisą kompleksą atitinkamame žemės sklype išsidėsčiusių nekilnojamųjų daiktų (gyvenamąjį namą, įvairius pastatus ir statinius), todėl šis juridinę reikšmę turintis faktas turi būti įrodytas istoriniais-archyviniais dokumentais, kuriuose nebūtų daromos prielaidos.

Teismui pateiktoje istorinėje pažymoje tik padaryta prielaida, kad tai galbūt yra iki XX amžiaus pradžios sunykusio apstatymo požymiai ir liekanos. Todėl, pagal įrodymų pakankamumo taisyklę, teismas negalėjo nustatyti prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto, tuo labiau kad istorinėje pažymoje pateikta tik tikėtina išvada dėl sodybos buvimo pareiškėjos sklype. Vien statybinių medžiagų užfiksavimas neįrodo sodybos kaip statinių grupės, kurioje dominavo gyvenamasis namas, buvimo, o įrodinėjamos sodybos apželdinimas neįrodo sodinių, būdingų sodybai, nes, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, turi būti įrodytas visos sodybos buvimas.

Ne viena byla

Pajūrio regioninio parko vadovas Darius Nicius džiaugėsi tokia bylos baigtimi. Tiesa, savininkė dar gali skųsti tokį sprendimą.

Kaip 15min sakė vadovas, dėl galimai kadaise buvusių sodybų tam tikruose sklypuose per dešimtmetį parkui teko dalyvauti apie 20-yje bylų. Pusė jų buvo palankios savininkams. Neretai būna itin akivaizdžių faktų, jog iš tiesų sodybos kadaise būta, tad atkurti istorinį teisingumą savininkui leidžiama.

Kitais gi atvejais savininkai, neretai perpirkę ūkininkavimui skirtą žemę iš kažkelintų rankų, bando ieškoti „skylių“, kad joje iškiltų pastatas, nors jame tokio niekada nėra buvę, o pagal planus statyba žemėje nėra galima. Tokius sklypus savininkai įsigyja gerokai pigiau, žinodami, jog iš tiesų ant jo nieko statyti negalės.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais
Reklama
Žaidimų industrijos profesionalus subūrusiems „Wargaming“ renginiams – prestižiniai tarptautiniai apdovanojimai