Lietuvos oro uostų tinklui priklauso trys oro vartai Vilniuje, Kaune ir Palangoje. Per 2019 m. jie aptarnavo 6,5 mln. keleivių ir 62 tūkst. skrydžių, tačiau šiemet šie skaičiai nepalyginamai mažesni.
Skaičiuojama, kad šių metų lapkritį aptarnauta 43,3 tūkst. keleivių, kai pernai tuo pačiu metu pro Lietuvos oro vartus praskrido 496 563 asmenys.
Dėl šios priežasties Lietuvos oro uostams per šiuos metus teks atsisveikinti su penktadaliu darbuotojų.
Nepaisant nepavydėtinos situacijos, M.Gelžinis nestokoja optimizmo.
„Negaliu būti pesimistas, turiu būti optimistas ir tuo užkrėsti kitus“, – interviu 15min kalbėjo jis.
– Šiuo metu gyvename naujoje realybėje, kaip daugelis sako. Ką ta nauja realybė reiškia oro uostams?
– Reikėjo labai greitai prisitaikyti, daug ko išmokti, nes niekas neturėjo patirties, kaip valdyti tokią situaciją, kaip kovoti su koronavirusu. Be to, Europoje vis dar neturime vienodų reikalavimų ir nesame vadinamajame Europos „burbule“. Dabar su organizacija „ACI Europe“, kuri vienija oro uostus, bandome suvienodinti reikalavimus, kad draudimai, leidimai visose šalyse būtų vienodi.
– O kaip manote, ar tai pasiekti apskritai yra realu?
– Galbūt šimtu procentu ne, bet apie 80 proc. įmanoma. Žinoma, pavyzdžiui, mūsų kaimynai latviai uždraudė skrydžius tarp Vilniaus ir Rygos dėl pandemijos situacijos Lietuvoje. Nors Pasaulio sveikatos organizacija tiesiai šviesiai sako, kad nereikėtų drausti keliauti, nes COVID-19 paplitimas tarp keliautojų yra mažesnis nei vienas procentas. Todėl nėra būtinybės šios grupės išskirti iš visos masės.
– O kokia situacija Lietuvos oro uostuose kalbant apie skrydžių ir keleivių statistiką?
– Spalį turėjome apie 77 tūkst. keleivių, lapkritį apie 43 tūkst. keleivių. Keleivių skaičius sumažėjo, bet tikimės, kad gruodžio mėnesį bus atsigavimas, nes žmonės nori, o kai kurie ir turi keliauti.
Oro bendrovės tai jaučia ir mato savo pardavimų sistemose. Tikimės, kad šį gruodį visuose Lietuvos oro uostuose įvyks 1800–1900 skrydžių, arba apie 40 proc. 2019 metų gruodžio srauto. Situacija nebloga, nes žmonių noras keliauti nedingo.
– Talino, Rygos oro uostai skaičiuoja, kad per šių metų 10 mėnesių srautai sumažėjo 70–80 proc. Pas mus situacija panaši ar geriau išgyvenome?
– Deja, skaičiai yra panašūs, apie 80 proc. sumažėjimas.
