„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas: pratęsus bankų solidarumo mokestį šansų prisišaukti naujų bankų beveik nebeliktų

Gegužės 21 d. finansų ministerijos Gynybos fondo pasiūlymų paketas nustebino daugelį. Lietuvos verslo konfederacija pasisakė už naujų mokesčių skirtų gynybai visuotinumą ir siūlė 1 procentiniu punktu didinti Pelno mokestį, PVM ir GPM individualiai veiklai. Vis dėlto buvo nuspręsta eiti kitu keliu.
Andrius Romanovskis
Andrius Romanovskis / Asmeninio archyvo nuotr.

Tarp kitų naujas diskusijas keliančių bei nesutarimą skatinančių mokestinių priemonių buvo pristatytas ir bankų solidarumo mokesčio pratęsimas. Trečiadienį (05.29) Vyriausybė, neatsižvelgusi į verslo nuogąstavimus, pritarė šio mokesčio pratęsimui dar metams ir paprašė Seimo skubos tvarka tvirtinti šiuos pakeitimus.

Lietuvos verslo konfederacija sveikina ir palaiko Gynybos fondo koncepciją, bet nemato joje svarbiausio krašto gynybos finansavimo aspekto – visuotinumo. Pasirinktas atskirų verslo sektorių apmokestinimo kelias ne tik priešina politinę ir verslo bendruomenę susitarimo prašančiais laikais, bet ir kenkia Lietuvos investiciniam klimatui.

To pavyzdys yra bankų solidarumo mokesčio pratęsimas. Šis sprendimas griauna valstybės duotą pažadą ir verslo pasitikėjimą. Nenuspėjama politinė aplinka tampa neigiamu veiksniu visiems Lietuvoje veikiantiems sektoriams, ir investuotojai, vertindami kur nukreipti savo lėšas, į tai ateityje neišvengiamai atsižvelgs.

„Verslo požiūris į šį mokestį buvo ir yra kritiškas, nes tai paliečia tiek verslą, tiek ir vartotojus. Buvo kalbama, kad tai bus laikinas mokestis. Mūsų požiūriu, laikino mokesčio pratęsimas yra pažadų nesilaikymas. Tai yra bloga žinutė investuotojams, kad Lietuva esanti tokioje sudėtingoje situacijoje nesilaiko teisėkūrinių pažadų. O skandinavai yra vieni didžiausių investuotojų Lietuvoje“, - teigė LVK prezidentas Andrius Romanovskis.

„Pratęsiant bankų solidarumo mokestį šansai prisišaukti naujų bankų į Lietuvą yra maži arba jų visai nėra. Bankai Lietuvoje tapo atpirkimo ožiais, nors būtent jie yra ypač svarbūs modernios ekonomikos sudedamoji dalis“, - pabrėžė A.Romanovskis.

Dėl bankų sektoriaus mokamo 20 proc. pelno mokesčio tarifo ir bankų solidarumo mokesčio valstybė uždirbo apie 500 milijonų eurų. Jei būtų įvestas papildomas 1 proc. punkto pelno mokesčio tarifas ir solidarumo mokesčio pratęsimas, - šio sektoriaus diskriminacija mokestine prasme dar labiau sustiprėtų. Lietuvos verslo konfederacijos nuomone, tokia aplinka vargu ar bus patraukli investuotojams.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“