„Darnu Group“ viešbučių grupės direktorius Vilius Vaičekauskas 15min sakė, kad dabartinį pandeminį laikotarpį galima pavadinti išgyvenimo. Taip yra, nes šiuo metu tradicinių viešbučio paslaugų nelabai kam yra ir siūlyti.
2020 spalio mėnesio Vilniaus apgyvendinimo įstaigų užimtumas siekė 20,8 proc.
Remiantis tyrimų bendrovės „STR Global“ duomenimis, spalį euro zonos viešbučiuose vidutinis užimtumo lygis siekė 32,3 – tai 57,8 proc. mažiau nei praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Kainos vidutiniškai kritusios 26,4 proc. ir spalį vidutinė dienos norma siekė 84,91 eurus. Tuo tarpu pajamos už kambarį krito dar labiau (69 proc.), lyginant su praėjusių metų spaliu, ir siekė 27,39 eurus.
„Dėl naujų COVID-19 atvejų ir visame žemyne įvedamo karantino kiekvienas iš šių trijų rodiklių krito nuo rugsėjo, o užimtumo lygis – mažiausias nuo birželio mėnesio“, – konstatuojama „STR Global“ mėnesiniame pranešime.
Tiesa, tai bendra euro zonos viešbučių padėtis, žvelgiant arčiau namų, situacija panašiai liūdna, tik ją iliustruoja kiti skaičiai. Pavyzdžiui, „STR Global“ duomenimis, 2020 spalio mėnesio Vilniaus apgyvendinimo įstaigų užimtumas siekė 20,8 proc., kai tuo tarpu praeitais metais Vilniaus rinkos viešbučių užimtumo vidurkis buvo 63,6 proc. Kalbant apie kainas, anot „STR Global“, lapkritį Vilniaus miesto viešbučių kainų vidurkis nukrito 37 proc.
Neteko auksinio kiaušinio
Analitikos bendrovė „airDNA“ kartu su viešbučių duomenų kompanija STR rugpjūtį paskelbė analizę, kurioje nagrinėta, kaip COVID-19 krizė paveikė trumpalaikę nuomą ir viešbučius. STR tyrimų analitiko Willo Sanfordo ir „airDNA“ produktų rinkodaros vadovo Dillono DuBoiso išvadose rašoma, jog dvi priežastys, kurios iki pandemijos buvo naudingos viešbučiams, krizės metu lėmė gilesnį jų nuosmukį.
Pirmoji priežastis – viešbučių priklausomybė nuo verslo ir grupinių kelionių, kurios pandemijos metu buvo beveik visiškai sustabdytos.
„Nors viešbučių ir trumpalaikės nuomos sektoriai labai priklauso nuo laisvalaikio (trumpalaikių) kelionių poreikio, kuris sudaro beveik tris ketvirtadalius pasaulio viešbučių paklausos ir daug didesnę trumpalaikės nuomos paklausos procentas, viešbučių sektorius sukuria maždaug ketvirtadalį savo paklausos iš verslo keliautojų“, – rašoma ataskaitoje.
Joje nurodoma, kad dėl karantino apribojimų, socialinio atsiribojimo, ekonomikos susitraukimo, įvairūs verslo susitikimai, konferencijos buvo atšaukti. Būtent ši priklausomybė, anot analitikų, pandemijos akivaizdoje viešbučiams ir pakišo koją.
Be to, pastebėta, jog dėl ekonominės situacijos, tie, kurie įprastai apsistodavo viešbučiuose, pradėjo rinktis vidutinės ir ekonominės klasės nakvynę. Lyginant skirtingų Jungtinių Amerikos Valstijų viešbučių situaciją pastebėta, jog prabangių viešbučių užimtumas krito maždaug 3 kartus daugiau nei žemesnės klasės.
Teigiama, kad prie to prisidėjo ir poilsinės kelionės, kurios, paskatinus ankstyvą turizmo atsigavimą, buvo vykdomos prieš antrąją COVID-19 bangą.
Šią problemą pripažįsta patys viešbučių valdytojai, nors dažnas komentuoja nenoriai.
„Valdydami du skirtingus produktus Vilniuje matome, kad situacija juose iš esmės skiriasi. Viešbučiams, kurie labiau priklauso nuo verslo turizmo, yra gerokai sunkiau“, – patikino „Artagonist“ ir „Urbihop“ valdančios įmonės vadovas V.Vaičekauskas.
Dabar apsigyventi senamiesčio viešbutyje galima už tokia pat kainą, kiek kainuoja ištaigingesnė gėlių puokštė, – sakė V.Vaičekauskas.
Šią problemą dar rugsėjį kėlė Lietuvos restoranų ir viešbučių asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė. Tuomet ji 15min tikino, jog šiuo metu viešbučiai, ypač verslo, išgyvena tikrai blogus laikus. Pernai jų užimtumas sezono metu siekdavo 80–90 proc., o šiais metais Vilniuje ir Kaune fiksuotas tik 6 proc. užpildymas.
„Verslo viešbučiams yra tikrai nepaprastai blogai. Rugpjūčio pabaigoje tiesiog neliko vietinių turistų, kurie važiuodavo iš kitų miestų, Latvijos. <...> Žiūrint statistiką, užsieniečių sumažėjo 92 proc., vietinių 56 proc. Dar vasarą buvo apie 20–25 proc., dar šiek tiek judėjo, bet rugpjūčio pabaigoje ir dabar yra apie 6 proc. Čia yra katastrofiniai skaičiai“, – sakė ji.
Tuo tarpu V.Vaičekauskas tikina, kad nakvynės kainos sostinėje krito ir iki 50 proc.
„Dabar apsigyventi senamiesčio viešbutyje galima už tokia pat kainą, kiek kainuoja ištaigingesnė gėlių puokštė“, – kalbėjo jis.
