Užimtumo tarnyba sako, kad šiais metais išaugusiam registruotam nedarbui visoje šalyje įtakos turėjo dėl pandemijos pakitęs verslo gyvybingumas, darbdavių persvarstytos veiklos perspektyvos, optimizuotos funkcijos ir peržiūrėtos darbo jėgos apimtys.
Tuo tarpu rudenį didėjantis nedarbas susijęs su mažėjančiais sezoniniais darbais žemės ūkyje, miškininkystėje ir statyboje. Daugiau kreipiasi asmenų, dirbusių pagal terminuotas darbo sutartis.
Karantino metu atskiros verslų šakos paslaugų, aptarnavimo srityse buvo visiškai sustabdytos. Paslaugų sektoriaus verslai, tikėtina, pasibaigus karantinui atsigaus lėčiau nei mažiau paliesti krizės.
Vis dėlto tarnyba tvirtina, kad didžiausias iššūkis yra struktūrinis nedarbas – tai situacija, kai darbo jėgos pasiūla neatitinka paklausos.
„Ne visi darbo ieškantys asmenys atitinka darbdavių keliamus reikalavimus, neturi reikiamų kompetencijų, kvalifikacijų reikalingų darbui atlikti. Taip pat konkretaus darbo, profesijos ieškantys asmenys gyvena ne ten, kur yra daug tos srities darbo vietų“, – sakė tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė.
Darbo ieškančių asmenų situaciją sunkina ir tai, jog dėl pasikeitusios ekonominės situacijos, esant įmonių veiklos neapibrėžtumui, laisvų darbo vietų pasirinkimas ir galimybės įsidarbinti mažėja, todėl ilgėja darbo paieškos laikotarpis.
Pasak M.Jankauskienės, rudenį į Užimtumo tarnybą darbo ieškančių asmenų kreipimąsi sąlygojo keletas priežasčių.
Pirma – darbų sezoniškumas, pasibaigus darbams žemės ūkyje ir statybos sektoriuje.
Antra – lapkričio 7-ąją paskelbtas antrasis karantinas, kai sumažėjęs laisvų darbo vietų skaičius mažino įsidarbinimo galimybes.
Trečia – neapibrėžtumo sąlygos ir nežinomybė, kiek truks karantinas, ar bus užsakymų.
„Šios aplinkybės paskatino asmenis atsisakyti, netęsti savarankiškos veiklos vykdomos su verslo liudijimais“, – kalbėjo Užimtumo tarnybos atstovė.
Nemaža dalis ekspertų teigia, kad registruotis bedarbiais žmones galėjo paskatinti ir 200 eurų kasmėnesinė išmoka, mokama nuo birželio.
Situacija darbo rinkoje skirtinguose regionuose skiriasi. Didžiausias nedarbas Lietuvoje, naujausiais duomenimis, yra fiksuojamas Lazdijų, Kelmės ir Rokiškio rajonuose.
Vis dėlto šiame straipsnyje pateiksime daugiau informacijos apie problemas tose savivaldybėse, kurios paprastai nepatenka tarp nedarbo rekordininkių, tačiau pagal nedarbo augimą nuo pirmojo karantino pradžios pavasarį atsidūrė pirmajame dešimtuke visoje Lietuvoje.
