J.Weineris teigė pasiskolinęs frazę „kitas žaidimas“ iš Duke'o universiteto krepšinio trenerio Mike'o Krzyzewskio, kuris ją naudoja siekdamas, kad jo žaidėjai per daug neužsisėdėtų ant paskutinės pergalės laurų.
Kai J.Weineris šią frazę pritaikė kaip savo verslo mantrą, jis ėmė ją naudoti visur: paskelbdamas, kad „Microsoft“ įsigijo „LinkedIn“ už 26 milijardus JAV dolerių, pranešdamas apie savo atsistatydinimą iš generalinio direktoriaus pareigų, savo naujosios rizikos kapitalo įmonės pavadinimui.
„LinkedIn“ darbo pokalbių metu kandidatų paprastai būdavo prašoma įvardyti darbą, kurį jie norėtų gauti po to, į kurį kandidatuoja – siekiant išsiaiškinti, ką jie norės veikti vėliau, nors dar nepradėjo eiti pareigų toje įmonėje, kur mėgina įsidarbinti. „Kito žaidimo“ filosofija (angl. „Nextplayism“) yra Silicio slėnio kultūros pagrindas, amžinas klausimas: ką veikti toliau?
„Aš girdžiu, kaip žmonės to klausia du ar tris kartus per savaitę“, – pasakojo „Yahoo“ produkto viceprezidentas Ianas McCarthy. Asmens pažanga vertinama ne pagal rezultatų kokybę, o pasiekus tam tikrą numatytą etapą. Tai, kas buvo anksčiau, aktualu tik tiek, kiek lemia tai, kas bus toliau.
Ši filosofija padeda paaiškinti kai kurias aplinkybes, susijusias su neseniai vykusiais „Facebook“ darbuotojų neramumais, kilusiais po to, kai įmonė atsisakė sušvelninti prezidento Donaldo Trumpo įrašus, kuriuose buvo pateikiama užuominų, kad į protestuotojus gali būti įsakyta šaudyti.
Marko Zuckerbergo neveiklumas sukėlė „Facebook“ darbuotojų pasipiktinimą: vieni darbuotojai surengė virtualų protestą, kiti sukritikavo generalinį direktorių personalo susitikime ir bent vienas inžinierius protestuodamas atsistatydino. Socialinių tinklų milžinas kadaise buvo vienas geidžiamiausių darbdavių šiame sektoriuje, tačiau situacija gali pasikeisti.
