Lietuva buvo geriausiai įvertinta pelno apmokestinimo, o blogiausiai – vartojimo ir tarptautinių mokestinių susitarimų kategorijose.
Per vienerius metus „Tax Foundation“ sudaromame Mokesčių konkurencingumo indekse Lietuva nukrito per vieną vietą.
Svarbi viena priežastis
Tyrimo ataskaitoje išskiriamos Lietuvos mokesčių sistemos stipriosios ir silpnosios pusės.
Tarp stipriųjų – palankus verslui investicijų į įrenginius ir pastatus apmokestinimas, tik 15 proc. siekiantis pelno mokesčio tarifas.
Pagyrų Lietuva taip pat nusipelnė dėl palyginti mažų darbo jėgos mokesčių.
Pirmu šalies mokesčių sistemos trūkumu įvardijama tai, kad Lietuva turi dvišales mokesčių sutartis tik su 54 šalimis – gerokai mažiau už EBPO vidurkį.
-
V.Šapoka: nauji mokesčiai nebūtų skausmingi, jei keistųsi ir ekonomikos DNR
-
Universalios pajamos, 13 pensija, PVM lengvata sveikam maistui: partijų programos žiba finansiniais pažadais
-
Aistė Medelienė: Mokesčių lengvatos – realybė ar iliuzija?
-
Guoda Azguridienė: Horizontalės ir vertikalės partijų programose
-
Seimas nesvarstys, ar atšaukti padidintus mokesčius už aplinkos teršimą
-
Nerijus Mačiulis: Ar aukštai lipsime į magiškąjį pinigų medį?
Ataskaitoje taip pat teigiama, kad Lietuva skiria mažai lėšų moksliniams tyrimams ir plėtrai, o tarptautinėms įmonėms taikomos griežtos mažos kapitalizacijos taisyklės.
O Latvija ir Estija, be kitų pagyrų, buvo įvertintos dėl neapmokestinamo reinvestuojamo pelno.
