Koks charakteringas pavadinimas! Trumpas, taiklus ir buitiškas kaip darbiečių lyderio „nū” arba kaip šios partijos istorija. Susikūrė likus metams iki praėjusių Seimo rinkimų, laimėjo 39 vietas parlamente, gavo 5 ministrų portfelius, palošė su Europos Sąjungos pinigais ir viską prarado.
Dabar beliko 23 atstovai Seime, praktiškai jokių valdžios svertų ir aukščiausio lygio bravūriškumas: rinkimuose dalyvauja Darbo partijos ir jos klono Leiboristų partijos koalicija. Kad patektų į parlamentą, šiam sąrašui daugiamandatėje apygardoje mažiausiai reikia surinkti ne penkis, o septynis procentus balsų.
Bet dar grįžkime prie Leiboristų partijos pavadinimo. Didžiausias jų dalyvavimo rinkimuose nuopelnas – daugiau žmonių išgirdo anglišką žodį „labour” („darbas”). Deja, sužinojo iškreiptą jo prasmę – Vakaruose tai reiškia darbininkų partijas, o ne milijonierių būrelį, kažkodėl apsimetantį „jaunimu”.
