Apie koalicijas:
Pirmiausiai reikėtų pamatyti rezultatus ir išgirsti apie koalicijas, kurios yra iš anksto sudarinėjamos. Jei jos turės krepšyje daugumą, tai nelabai yra ir ko spėlioti.
Visi matė dideles draugystes per suvažiavimus, girdėjo viešus pasisakymus „mes einame kartu“ tarp Pakso ir Uspaskicho – jų uždavinys atvesti Lietuvą atgal, kur esame buvę.
Bendradarbiavimas su socdemais priklausytų nuo jų. Aš manau, kad yra fundamentalių buvusių komunistų, kurie priešinasi, ir jaunesnių, kurie nesipriešina. Atspėti, kaip jie ten nuspręs... Tai jau jų reikalas.
Apie mažumos Vyriausybę:
Galbūt Uspaskichas manevruoja sakydamas, kad parems konservatorius. Jei mes gautumėme daugiausiai balsų tarp visų partijų, to nepakaks sudaryti daugumos vyriausybę, gali būti minčių formuoti Vyriausybę, kitoms partijoms nesikišant. Kai kas gali galvoti, kadangi laikai sunkūs, Tėvynės sąjunga pasiskandins. Situacija yra iššūkis, bet visa Lietuva patiria lemtingą iššūkį.
Apie A.Valinsko partiją:
Sunku kalbėti apie Valinsko partiją, ji visiškai nežinoma, bet teko girdėti, kad ten yra visai neblogų žmonių, ne tarp ekrano žvaigždžių, apie juos taip pat nesinori sakyti nei gera, nei bloga, bet specialistų, kuriuos Valinskas įrašė vienmandatėse apygardose. Ar norės prisidėti, tai jų reikalas. Jie laikomi pokštininkais ir kai kada reklaminėje kampanijoje humoras tikrai buvo vulgarus.
Profesoriui kalbant, pamažu ištuštėjo ir konservatorių rinkiminis štabas – kandidatai į Seimą išsiskirstė pakiliomis, bet kartu ir prislėgtomis nuotaikomis. „Laukia daug darbų ir derybų, bus sunkūs laikai“, – neoficialiai kalbama užkulisiuose.