Įstatymas numato, kad Europos Parlamento narys Lietuvos teritorijoje turi tokią pačią asmens neliečiamybę kaip ir Seimo narys, jeigu Europos Sąjungos teisės normos nenumato kitaip.
Tačiau EP nario neliečiamybės panaikinimo klausimą reglamentuoja ne Lietuvos, o ES teisės aktai. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko Stasio Šedbaro teigimu, dėl EP nario teisinės neliečiamybės panaikinimo spręstų Europos Parlamentas.
„Procedūra panaši kaip ir Lietuvoje, tik sprendimą dėl EP nario neliečiamybės panaikinimo priimtų ne Seimas, O Europos Parlamentas. Lietuvos teisėsauga turėtų kreiptis į EP, o toliau pagal atitinkamas procedūras būtų priimamas sprendimas“, – BNS sakė S.Šedbaras.
Partijos apgaulingos buhalterinės apskaitos organizavimu įtariamas V.Uspaskichas „darbiečių“ kandidatų į EP sąraše užima pirmą poziciją. Be DP lyderio, į EP kandidatuoja ir policijos pareigūnų įžeidimu ir pasipriešinimu jiems kaltinamas Tautos prisikėlimo partijos atstovas Seime Rokas Žilinskas.
Nors kandidatams į EP teisinė neliečiamybė garantuojama, baudžiamojon atsakomybėn patraukti Seimo nariai į ją nepretenduoja.
Įstatymas numato, kad kandidatas rinkimų agitacijos kampanijos metu, taip pat iki pirmojo naujai išrinkto Europos Parlamento posėdžio be Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK)sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip varžoma jo laisvė.
Tačiau šio straipsnio nuostatos netaikomos kandidatams, kurie eina prezidento, Europos Parlamento ar Seimo nario, Vyriausybės nario pareigas. Šių asmenų neliečiamybės klausimas rinkimų agitacijos kampanijos metu sprendžiamas Konstitucijos ir įstatymų nustatyta tvarka.
Kadangi Seimas jau yra panaikinęs parlamentarų V.Uspaskicho bei R.Žilinsko teisinę neliečiamybę, šiems tapus kandidatais į EP, situacija nesikeistų, nes, esant tokiam teisiniam reguliavimui, imuniteto iš naujo jie neįgytų.
Seimas yra panaikinęs trijų parlamentarų teisinę neliečiamybę – įtariamųjų Darbo partijos byloje V.Uspaskicho bei Vytauto Gapšio, taip pat TPP atstovo R.Žilinsko.
Rinkimai į naujos kadencijos 736 vietų EP visoje Europoje vyks 2009 metų birželio pradžioje, Lietuvoje - birželio 7 dieną. Lietuvoje renkama 12 europarlamentarų.
EP Informacijos biuro Lietuvoje atstovas Rolandas Pyragis BNS yra sakęs, kad tokie atvejai, kuomet į EP kreipiamasi dėl jo narių teisinės neliečiamybės panaikinimo – gana dažni.
Europarlamentaras Aloyzas Sakalas, dirbantis EP Teisės reikalų komitete, yra teigęs, valstybės kompetentingos institucijos prašymas dėl imuniteto panaikinimo pirmiausia svarstomas Teisės reikalų komitete, o vėliau komiteto priimtas sprendimas teikiamas tvirtinti EP plenarinei sesijai.
„Paprastai Teisingumo ministerija arba generalinis prokuroras pateikia prašymą Europos Parlamento pirmininkui, pateikia medžiagą, motyvus. Parlamento pirmininkas šį klausimą nukreipia Teisės komitetui, kuris jį svarsto uždarame posėdyje“, – procedūras aiškino A.Sakalas.
Pasak europarlamentaro, iki šiol EP nebuvo svarstytas nė vienas prašymas dėl imuniteto panaikinimo europarlamentarams iš Baltijos šalių, tačiau apskritai tokie atvejai yra gana dažni, ir juos tenka svarstyti beveik kas mėnesį.
