Rinkimų komisarai nujaučia, kaip viskas nutiko, bet bijo garsiai prisipažinti – idant nagus prie balsavimo biuletenių prikišusios dvasios jiems neatkeršytų. Ir kad žmonės puskvailiais neapšauktų. Bet mišios paslapčia jau užsakytos. O vizitai pas tris skirtingas būrėjas jau įvykę.
Tamsiojo pasaulio žiniuonės sutarė – kas šįkart įvyko, tas įvyko, nebeatitaisysi. Be to, visos trys paskelbė tą patį verdiktą. Tvirtais balsais išbūrė ir liepė nedvejoti jų prognozėmis – privirtą košę teks išsrėbti. Rinkimų komisarams beliko tik iš pagarbios baimės linkčioti galvomis. Tačiau kiekviena pateikė savo receptą, kaip nuo magiškų jėgų išpuolių apsisaugoti ateityje.
Pirmoji, pati tituluočiausia ir grėsmingiausiai atrodanti, liepė kitąkart per naktį prie balsų maišų palikti budėti ją. Na, bent jau kokią kitą būrėją, blogiausiu atveju – porelę tvirtų vyrukų iš saugos tarnybų.
Kita raganė pasirodė itin tinkama rinkimų komisarų bėdoms spręsti. Mat ji puse etato dirba matematikos mokytoja, o kadaise darė politikės karjerą – buvo neišrinkta į rajono savivaldybę. Jei ji būtų Seimo narė ar švietimo ir mokslo ministrė, pareiškė dvasingoji moteris, įvestų mokiniams privalomą rinkimų balsų skaičiavimo discipliną. Vaikai puikiai geba skaičiuoti iki dviejų, todėl greitai išmoktų atskirti, už kurį kandidatą padėtas kryželis biuletenyje ir į kurią krūvelę reikia dėti popierėlį.
Trečioji būrėja, kokias 15 minučių čiupinėjusi krištolinį rutulį ir dar porą valandų maigiusį kalkuliatorių, kuriuo skaičiuoja savo darbo užmokestį, nurodė štai ką. Ji rutulyje pamatė, kad piktosios dvasios, it kokie graikų dievai „Iliadoj“, aptemdė skaičiuotojams akis ir vedžiojo jų pirštus, kai jie ėmėsi biuletenių. Todėl būrėja pasiūlė kitą kartą paprašyti jos pagalbos – ji tikslų rezultatą gali pasakyti iš kavos tirščių. Gautą skaičių tereikia padauginti iš vienos apylinkės pirmininkės girtumo laipsnio – apylinkę magė žinanti.
