Ką gi tai reiškia mums, paprastiesiems pilkiesiems? Pradžiai teks išmokti gyvenime pritaikyti patarlę: ei tu, jei bijai net savo šešėlio, prisiversk nebijoti bent svetimo!
Tačiau psichologinės permainos – tik pirmas žingsnis. Po jo iš karto seks fizinis gestas. Pasak tokios pranašės Laisvarinkienės, kai tik artimiausias Saulės užtemimas (turimas omenyje laikotarpis, liaudyje vadinamas naktimi) šešėlyje paslėps Žemę, Lietuvoje vėl pradės gausėti tamsių kambariukų su vokelių saugyklomis. Žurnalas „Paslaptiolis” jau išspausdino tokios patalpos pavyzdinį planą.
Visų pirma, ji turi būti kokio nors smulkaus bendrovės filialo pastato užkampyje. Privalomai be langų. Kažkas tarp rūsio ir valytojos sandėliuko. Kadangi tai vis dar madinga, gali šiek tiek priminti elektros skydinę.
Palei kambariuko sieną reikia pastatyti didžiulę geležinę spintą su masyvia spyna. Teisingai mąstote – ten bus grynieji pinigai. Tobulas variantas – užsienio valiuta, nes tai visada tokioms patalpoms prideda šarmo. Blogiausiu atveju spintoje vis dėlto teks laikyti ne pinigus, o įmonės produkciją. Juk jeigu bus labai prastai, reikės mokėti darbuotojams algas batais, vamzdžiais ar siūlų kamuoliais.
Patalpos viduryje turi dunksoti milžiniškas stalas ir minkščiausias Lietuvoje krėslas. Pageidautina – ant paaukštinimo, kad priešais stovintis (žinoma, stovintis!) darbuotojas jaustųsi toks mažas ir niekingas, jog nedrįstų susiskaičiuoti, kiek gavo algos.
Dar vienas būtinas atributas – kuo senesnė stalinė lempa. Kokie jūs nuovokūs! Žinoma, šešėliui sukurti! Pinigų mokėjimo dieną ją reikia įjungti ir šviesą atsukti į sieną taip, kad jos vis tik pakaktų įžiūrėti, kas būtent įėjo.
Tokiu būdu šešėlis lėtai, bet užtikrintai apims visą šalį. Pavyzdžiui, socialdemokratų partija jau žada, kad organizuos šešėlinę vyriausybę. Labai logiška – juk tai verslininkų partija! Jie pirmi ir turėjo solidarizuotis. Tik įsiklausykite kaip skamba: šešėlinis kabinetas. Kaip jis atrodys, jau, regis, aptarėm. Labanakt!
