Tai ką mums daryti, ekspertai ir žinovai? Balsų gausim – ne pirmą mėnesį kaulijam, – o valdžion negalėsim eit? Kaip mes pasieksim tvarką ir teisingumą, ką? O po to vėl šaipysitės ir kritikuosit. Neva prisižadėjom, o dabar nevykdom! Kaip mums vykdyt, jei runkelius į ratus visi kaišioja…Kad tave kas su pasiklausymo įranga!
Reiks šaukt kokį posėdį ar į kalbininkus kreiptis. Velnias, ir su politologais, matyt, teks turėt reikalų, kaip jų nemėgtume…Tiesiog prieš rinkėjus nepatogu. Mes ir vaivorykštės koalicija! Tiek fantazijos net mūsų filmo kūrėjai neturi.
Tikrai tas prezidentas – intrigų meistras. Žino, kad nemėgstam tų spalvų. Nors būtume jokių gėjų ar lesbiečių renginių pastaruoju metu neuždraudę ar ką…O dabar – taukšt, kaip iš pasalų.
Ech, tas prezidentas prezidentu – būtų patylėjęs, būtų geriau, bet ir be jo tos pačios bėdos…Daugiau nei pusės vietų Seime negausim, antrų tokių kaip mes ten irgi nebus. Teks jungtis su visokiais…O jei jungsim, iškart kas nors pragys: „vaivorykštė! vaivorykštė!”
Bepigu tiems liberalams, kai vaivorykštės – prie dūšios. Jiems apskritai atrodo viskas patinka, išskyrus gal mokesčius…O mums teko net pavadinimą keisti. Ir vien dėl to, kad mes už tradicinę šeimą, kad stuburą turime! Kad giname vilniečius nuo visokių ten autobusiukų ir paradų…
Tautos prisikėlimui kuo daugiau triukšmo ir koncertų, tuo geriau, nes anie iš to gyvena. Valstiečiams vaivorykštė turi tik tą vieną ir normalią prasmę. Vienodai šviečia ir socialdemokratams: su kuo galės, su tuo ir eis. Darbo partijos rinkėjai ar taip, ar taip nieko nesupranta. Konservatoriai ir krikdemai ką nors išvedžios intelektualiai, jeigu reikės. Be to, į jokias kitas koalicijas jų nepriims.
O ką mums, ką mums? Sąmokslas kažkoks!
