Draugijos pirmininkas guli ligoninėje. Jam drakoniškomis dozėmis leidžiami raminamieji, bet jis vis tiek pakirdęs šnopuoja: „pa tra ra!“ „pa tra ra!“. Iš pradžių gerbiamą pirmininką apžiūrėję psichiatrai įtarė, jog jis kartoja kadaise penktos klasės biologijos vadovėlyje aptiktas žinias, o gal kokią vaikystės dainą. Tačiau vėliau mylima žmona iššifravo: „PATRAukit RAnkas!
Nors, tiesą sakant, ši detalė mums nelabai svarbi. O gal ir svarbi. Tuo atveju, jei ponas pirmininkas turi omeny ne gydytojus, o kalbos niokotojus, prikibusius prie niekuo dėto žodžio. Su tokiu piktnaudžiavimu susidūrus gali ir širdies smūgis ištikti, ką ten keli įskilę langai ir sulūžę stalai. Kur tai matyta?! Taip išsityčioti iš žodžio „partija“! Žodžių mylėtojų draugija šįkart ne juokais sukruto!
Gražaus žodžio niokojimas prasidėjo jau seniai, tačiau jis galutinai sužlugo tarybiniais laikais, kai liko viena partija. Draugijos nariai tikėjosi, jog atgavus Nepriklausomybę viskas pasikeis. Deja, su kiekvienais rinkimais vis prastyn ir prastyn.
Argi pasakysi dabar apie jaunikį „gera partija“? Tuoj subėgs kaimynai šaukdami, kad nė viena partija nėr gera – visi jie vagys!
Žodžių mylėtojai niršta pagalvoję, kad į parduotuvę jau seniai negalima vežti „naujos partijos“ tortų, mėsos ar drabužių. Naujos partijos atsiranda tik prieš Seimo rinkimus ir visiems gadina nervus.
Muzikos instrumentai irgi nustojo groti partijas. O jei kuris sugros – tesurūdija jam stygos! Nuo partijų grojimo – vienas žingsnis iki partijų grojimo rinkėjų nervais. Įtūžusi minia šito neatleidžia. Nepadeda nei politinis korektiškumas, nei nekaltumo prezumpcija (aut. past. – gražus žodis, ar ne? Draugijos nariams labai patinka).
Bet ypač mylėtojams pikta dėl šachmatų partijų. Jei nors jas galėtų žaisti, neliktų tiek nuobodaus laiko į visokių draugijų susirinkimus vaikščiot!
