Prieš ketverius metus būtent Baltijos vienmandatėje apygardoje išrinktas E.Jurkevičius „Drąsos kelio“ vedlės Neringos Venckienės kritikos susilaukė po to, kai jo vadovaujama Seimo laikinoji komisija nusprendė panaikinti jos teisinę neliečiamybę.
E.Jurkevičius tuomet metė iššūkį N.Venckienei siūlydamas jai kandidatuoti Baltijos apygardoje. Tačiau ši parodė, kad E.Jurkevičius jai – per menkas konkurentas ir pareiškė, kad konservatoriaus „niekada niekas neišrinks“.
Vėl susitiks su A.Šulcu
 |
| Andriaus Ufarto/BFL nuotr./Evaldas Jurkevičius |
E.Jurkevičius į Seimą pateko po aktyvios vietinės politikos: buvęs Smeltės kvartalo pirmininkas, kovojęs už tai, kad miesto valdžios pamirštas kvartalas pagaliau būtų sutvarkomas, surengęs ne vieną piketą. Be jokio tarpinio laiptelio miesto taryboje jis iš karto žengė į Seimą ir vienmandatėje apygardoje įveikė prityrusi politikos vilką – A.Šulcą.
Seime ne kartą griežtais pasisakymais pagarsėjęs E.Jurkevičius tarsi pelnė konservatorių „neklaužados“ etiketės. Tačiau po vadovavimo laikinajai komisijai, kur sprendė N.Venckienės teisinės neliečiamybės klausimą, tarsi pademonstravo, kad įsiklausė partijos nuomonės.
„Taip jis užėmė nuoseklesnę vietą ir neprisidėjo prie tuometinių partijos kolegų, kaip Aurelija Stancikienė, kurie laikėsi gana radikalios pozicijos“, – pažymėjo Klaipėdos universiteto Politologijos katedros vedėjas doc. dr. Saulius Šiliauskas.
E.Jurkevičius buvo vienas labiausiai matomų Seimo narių Klaipėdoje. Savo politiko įvaizdį jis bandė sustiprinti remdamas šv. Brunono Kverfurtiečio parapijos bažnyčios statybas, rengdamas šventes senjorams ir kt.
Vicemeras nori į Seimą
A.Šulcas, prieš ketverius metus buvęs pagrindiniu konkurentu E.Jurkevičiui, ir dabar įvardijamas kaip rimtas priešininkas.
 |
| Egidijaus Jankausko/dienraščio „15 minučių“ nuotr./Artūras Šulcas |
Liberalų sąjūdžio sąraše Klaipėdos vicemeras A.Šulcas atsidūrė 16 pozicijoje. „Žiūrint į jo, kaip politiko kelią, tokia karjera būtų dėsninga. Nuo 2000-ųjų jis vis dirba miesto tarybose. Šiuo metu jis – vicemeras“, – pažymėjo S.Šiliauskas. Klaipėdoje A.Šulcas – gerai matomas, rinkėjai jį pažįsta, ištikimas politinei ideologijai – nuo 1995-ųjų jis priklauso liberalams.
Tačiau vietos liberalai, pastaruoju metu priėmę ir nepopuliarių sprendimų, kaip automobilių statymo senamiesčio kiemuose apmokestinimas, rizikuoja prarasti dalies rinkėjų pasitikėjimą.
Tik rinkimai parodys, ar menku aktyvumu pasižymintys klaipėdiečiai, linkę sureikšminti savo kiemo politinius reiškinius.
Kelio į Seimą ieškos ir A.Baukutė
 |
| Šarūno Mažeikos/BFL nuotr./Andrius Burba. |
Baltijos apygardoje vietos Seime sieks ir Andrius Burba. Į Seimą jis pateko po to, kai buvo per apkaltą pašalintas Linas Karalius. Kartu su „valinskininkais“ į parlamentą rinktas A.Burba dabar paskui A.Valinską nusekė į Liberalų ir centro sąjungą.
Šioje apygardoje kandidatuoja ir kita buvusi „prisikėlėlė“ – prieštaringų vertinimų susilaukusi aktorė Asta Baukutė. Tiesa, dabar ji Seimą bando patekti savarankiškai ir jau spėjo žiniasklaidai pasigirti šioje apygardoje surinkusi kur kas daugiau parašų nei reikia. Būdama Seime ji dažniau buvo linksniuojama neigiamame kontekste, ypač po istorijų su visureigiu bei bendrabučiu.
 |
|
BFL/Tomo Lukšio nuotr./Asta Baukutė |
„Įdomi situacija su tais išsiskaidžiusiais „valinskininkais“. Jie tarsi parodė, kad į Seimą ėjo dėl pramogos, tačiau dabar matome, kad ten jiems visai patiko, kad vėl nori. Sudėtinga vertinti jų galimybes, ypač kai eina po vieną. A.Baukutė gimusi Klaipėdoje, bet kas dabar ją jungia su šiuo miestu – sudėtinga pasakyti“, – teigė S.Šiliauskas.
Šioje apygardoje ir daugiau nepriklausomų kandidatų – menkai žinomas verslininkas Jonas Jankauskas, prieštaringai vertinamas verslininkas, rašytojas Šarūnas Navickis.
Vietoje Antano Boso – Raimundas Paliukas
Verslininkui Antanui Bosui pasitraukus iš Klaipėdos „darbiečių“, skyriui vadovauti pavesta Raimundui Paliukui. Jis – buvęs socialliberalas, į Darbo partiją įsiliejo, kai šios dvi partijos susijungė. R.Paliukas darbo valdžioje patirties turi – nuo 2008-ųjų buvo aplinkos viceministru tuometinėje Artūro Paulausko vadovautoje aplinkos ministerijoje.
Partija Tvarka ir teisingumas Baltijos apygardoje delegavo medikę Natalją Istominą. Turku universitete disertaciją apsigynusi politikė šiuo metu dirba miesto taryboje.
Seimo senbuvė
 |
| LSDP nuotr./Irena Šiaulienė |
S.Šiliausko teigimu, rimta konkurentė visiems šiems kandidatams – Seimo senbuvė socialdemokratė Irena Šiaulienė. Ji į Seimą vis išrenkama nuo 1992-ųjų ir šiemet pretenduoja jau 5 kartą. Per praėjusius rinkimus ji buvo išrinkta pagal sąrašą.
Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė I.Šiaulienė, kaip ir Česlovas Juršėnas, vis išrenkama į Seimą.
„Nors prieš ketverius metus jai nepavyko laimėti rinkimų vienmandatėje apygardoje, dabar jos situacija kiek kitokia. Tuomet rinkėjai savotiškai baudė socialdemokratus, reikia nepamiršti ir to, kad I.Šiaulienė Marių apygardoje varžėsi su Eligijumi Masiuliu. Dabar situacija kiek kitokia“, – teigė S.Šiliauskas.
Baltijos apygardos statistika
Prieš ketverius metus Baltijos apygardoje gyvenantys rinkėjai buvo vieni pasyviausių Lietuvoje. Balsuoti atėjo tik 43,43 proc. rinkėjų, kai tuo tarpu Lietuvoje rinkėjų aktyvumas siekė 48,58 proc. Šioje apygardoje daugiausia rinkėjų savo balsus atidavė už konservatorius (18,26 proc.), Tautos prisikėlimo partiją (14,99 proc.) bei partiją Tvarka ir teisingumas (14,66 proc.). Tuo metu miestą valdžiusios partijos Liberalų ir centro sąjungai suduotas smūgis – rinkėjų valia jie net nebūtų patekę į Seimą. Už šią politinę partiją balsavo vos 3,32 proc. rinkėjų. Kur kas geriau sekėsi Liberalų sąjūdžiui. Už jį balsavo 13,3 proc. rinkėjų.
Vienmandatėje apygardoje į Seimą po antrojo turo pateko konservatorius Evaldas Jurkevičius, už nugaros palikęs Artūrą Šulcą.
