„Įsivaizduokime, kad paaiškėja – aš nesakau, kad taip yra, nes nežinau tų faktų – bet įsivaizduokime, jog paaiškėja, kad balsų pirkimas, klastojimas yra sistema per visą Lietuvą ir daugiamandatėje apygardoje esantys rezultatai iš tikrųjų neatspindi rinkėjų valios. Ką tokiu atveju reikėtų daryti? Konstitucija buvo rašyta sąžiningiems žmonėms ir ji tiesiogiai nenumato kokių nors dabartinio Seimo įgaliojimų pratęsimo ir rinkimų atidėjimo keliems mėnesiams. Iškilo situacija, kuri reikalauja rasti kažkokį sprendimą čia ir dabar“, – sakė E.Kūris Vilniaus universitete surengtoje konferencijoje.
Teisės profesorius taip pat atkreipė dėmesį, kad parlamentas nėra nustatęs tinkamų sankcijų už rinkėjų papirkinėjimą.
„Kiek kartų konstitucinėje doktrinoje buvo pakartota, kad rinkėjų papirkinėjimas yra neleidžiamas, bet įstatymų leidėjas nėra nustatęs kažkokių užkardų, kad būtų kažkokios sankcijos ir tikros procedūros prieš žmones, kurie nepaiso iš Konstitucijos kylančio draudimo“, – sakė E.Kūris, vadovaujantis Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Viešosios teisės katedrai.
Jeigu kažkas suorganizuoja balsų pirkimą, tai kažkas tuos balsus parduoda ir, pasirodo, kad tų parduodančių yra ne taip ir mažai, – kalbėjo E.Kūris.
Pasak teisininko, Konstituciniam Teismui perduota byla dėl Seimo rinkimų „atskleidžia mūsų visuomenės mentalitetą ir mūsų visuomenės piktžaizdes, o ne tiktai politikų“.
„Jeigu kažkas suorganizuoja balsų pirkimą, tai kažkas tuos balsus parduoda ir, pasirodo, kad tų parduodančių yra ne taip ir mažai“, – kalbėjo E.Kūris.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė trečiadienį perspėjo, kad nustačius daug pažeidimų antrajame Seimo rinkimų ture, rinkimų rezultatai gali būti kvestionuojami, ir priminė turinti teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą.
„Dabar labai daug ikiteisminių tyrimų, ir jeigu bus pernelyg daug pažeidimų, tai iš tiesų turėsime kvestionuoti visų rinkimų rezultatus. Ir ypač tos partijos, kurios pirmame ture pasirodė labai įtartinai ir neskaidriai, turėtų tai turėti galvoje – aš turiu konstitucinę teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą, jeigu matysime, kad tokių pažeidimų yra daug“, – sakė D.Grybauskaitė.
Dėl galimų pažeidimų Seimo rinkimų pirmame ture teisėsaugos pareigūnai atlieka jau 18 ikiteisminių tyrimų. Aštuoni tyrimai yra siejami su Darbo partija, trys su partija „Tvarka ir teisingumas“, du – su konservatoriais, vienas – su socialdemokratais. Trijuose tyrimuose partija nenurodyta, o viename tyrime minimi ir „darbiečiai“, ir „tvarkiečiai“.
Daugiausia atgarsių visuomenėje sulaukė istorija dėl balsų pirkimo kalėjimuose vykstant pirmajam rinkimų turui. Šioje byloje Kriminalinės policijos biuras pateikė įtarimus dėl trukdymo pasinaudoti rinkimų teise pateikė Darbo partijos kandidatui Viačeslavui Ždanovičiui.
D.Grybauskaitė dėl rinkimų rezultatų vienąkart jau kreipėsi į Konstitucinį Teismą. Trečiadienį Konstitucinis Teismas pradėjo nagrinėti jos prašymą įvertinti Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą Zarasų–Visagino apygardoje pripažinti negaliojančiais Seimo rinkimų rezultatus.
Seimo rinkimų antrasis turas vyks sekmadienį.
