Darbo partija, kuri, remiantis rinkėjų apklausa, turėtų surinkti daugiausia balsų, koaliciją galėtų sudaryti ir su socialdemokratais, ir su Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionimis demokratais (TS-LKD), mano Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto TSPMI direktorius Ramūnas Vilpišauskas.
„Manau, kad ji turi geras galimybes dalyvauti bet kurioje koalicijoje ir turbūt stengsis išnaudoti šią galimybę“, – BNS sekmadienio vakarą sakė R.Vilpišauskas.
„Kalbant apie koalicijas, man atrodo, kol kas galimi bent keli variantai: centro kairės koalicija, kuri buvo susibūrusi aplink socialdemokratus, su Darbo partija. Kita – konservatoriai, liberalai ir, pavyzdžiui, Darbo partija. Dar viena galimybė yra, žinoma, įvairių smulkių arba aplink socialdemokratus, arba aplink Darbo partiją susibūrusių partijų koalicija“, – mano TSPMI direktorius.
Kiti politikos ekspertai mano, kad „darbiečiai“ koaliciją greičiausiai formuotų su socialdemokratais, o ne su konservatoriais.
„Jeigu nebus pašalinių kokių nors įtakų, tarkime, jeigu prezidentė labai ryškiai neišreikš vienos ar kitos preferencijos, tai aš matau labai galimą variantą tarp Darbo partijos, socialdemokratų ir trečioje vietoje kurios nors iš mažesnių partijų. Nemanau, kad tai būtų „Drąsos kelias“, bet galbūt „valstiečiai“, – BNS sakė ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto dėstytojas Vincentas Vobolevičius.
„Liberalų sąjūdis tikrai neis į tokią koaliciją. Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus aš abejoju, ar kviestų, o jeigu ir kviestų, abejoju, ar jie eitų. „Tvarkai ir teisingumui“ greičiausiai V.Uspaskichas pasiūlys eiti į koaliciją“, – pridūrė jis.
Panašiai mano ir politologas Alvidas Lukošaitis. Jo nuomone, naujoje koalicijoje „bus ryškus kairysis dėmuo“, o TS-LKD bus pagrindinė opozicinė partija.
„Darbo partija ir be šios apklausos buvo rimtas pretendentas į naują valdančiąją koaliciją. Yra socialdemokratai, Darbo partija, „Tvarka ir teisingumas“, o reikalui esant be problemų, manau, jie susitartų ir su Lietuvos lenkų rinkimų akcija. Dabar sunku kalbėti apie Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rezultatą, bet jeigu reikėtų susižvejoti papildomų smulkių balsų iš kažkur, labai lengvai susitartų ir su Valstiečių ir žaliųjų partija“, – teigė A.Lukošaitis.
Tiesa, jo nuomone, antrajame rinkimų ture daugiausia balsų gaus socialdemokratai, TS-LKD ir liberalai. Tai esą galėtų pakeisti rinkimų laimėtoją.
„Pasibaigus rinkimams, po antrojo turo TS-LKD turi visus šansus atsidurti antroje vietoje, nustumdama į trečią vietą Darbo partiją“, – mano A.Lukošaitis.
Politologas Kęstutis Girnius teigia neįsivaizduojantis, kad į koaliciją su Darbo partija eitų konservatoriai ar Liberalų sąjūdis. Jo teigimu, jei ir renkant vienmandatininkus išliktų panaši balsų pasiskirstymo tendencija, valdančiąją koaliciją formuotų „darbiečiai“, socialdemokratai ir „tvarkiečiai“.
Anot K.Girniaus, socialdemokratai, Darbo partija bei „Tvarka ir teisingumas“, gaudami beveik 46 proc. balsų, Seime turėtų daugiau nei pusę mandatų.
„Jie faktiškai surinks pakankamai sudaryti valdančiąją daugumą“, – BNS sakė K.Girnius.
Pagal naujienų agentūros BNS ir bendrovės RAIT vykdytą balsavusių rinkėjų apklausą, Darbo partija surinko 19,8 proc. balsų. Antri likę socialdemokratai sulaukė 17,8 proc. rinkėjų paramos, trečia Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – 16,7 proc. balsų.
Į šešetuką taip pat pateko Liberalų sąjūdis ir „Drąsos kelias“ su 8,5 proc. balsų bei „Tvarka ir teisingumas“, kuris sulaukė 8,4 proc. paramos.
Ties 5 proc. slenksčiu balansuoja Lietuvos lenkų rinkimų akcija bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, kurie apklausoje surinko atitinkamai 4,8 ir 4,7 proc. balsų, rodo apklausos rezultatai.
47 proc. rinkėjų atsisakė nurodyti, už ką balsavo.
